Tačiau praėjus vos porai savaičių po telefono įsigijimo A.Samsonovas buvo priverstas kreiptis į bendrovę. Vilniaus rajono policijos komisariate tuo metu dirbęs pareigūnas tvirtino, kad jam niekas negalėjo prisiskambinti, nors telefonas buvo įjungtas.
A.Samsonovas sakė, kad mobiliojo ryšio bendrovė atsisakė pakeisti telefono aparatą, motyvuodama tuo, jog jam yra suteiktas garantinis aptarnavimas. „Žinojau, kad jeigu sutiksiu telefoną atiduoti remontui, pagal įstatymus telefonas niekada nebus pakeistas, todėl atsisakęs nešti jį remontuoti, pareikalavau aparatą pakeisti“, - sakė A.Samsonovas.
Supratęs, kad aparato operatorius nepakeis, pareigūnas kreipėsi į teismą. Jis reikalauja 20 tūkst. litų kompensacijos, nes esą dėl to prarado vienintelę galimybę bendrauti su artimaisiais, draugais, bendradarbiais.
„Omnitel“ nesutiko su A.Samsonovo ieškiniu ir nurodė, kad telefonas – ne vienintelė bendravimo galimybė. Be to, bendrovės Juridinio skyriaus vadovė savo rašte teigė, kad klientas, lengvatinėmis sąlygomis įsigydamas mobilųjį telefoną, neprieštaravo, jog sugedus aparatui už jį pinigai nebus grąžinami.
A.Samsonovo byloje trečiaisiais asmenimis patraukta Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba ir Valstybinė ne maisto produktų inspekcija.
Teisme „Omnitel“ klientui siūlė sudaryti taikos sutartį – grąžinti pinigus už sugedusį telefono aparatą. A.Samsonovas nesutiko ir reikalauja, kad būtų atlyginta neturtinė žala. „Manau, kad reikia užkirsti savivalę operatorių savivalei, nes ne kiekvienas klientas ryšis ginti savo teises“, - sakė Vilniaus rajono gyventojas.
Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos vyriausiasis specialistas Edvinas Pabrinkis teigė, kad A.Samsonovas - pirmasis, išdrįsęs ginti savo interesus teisme.
