2-4 metai: pirmieji žingsniai internete
Šiandien, kai asmeninis kompiuteris yra daugelyje namų ūkių, vaikų pažintis su internetu paprastai prasideda labai anksti. Pirmuosius žingsnius pasauliniame tinkle jie kartais žengia vos pramokę vaikščioti ir kalbėti.
Be abejo, šio amžiaus vaikai naudotis internetu gali tik su suaugusiųjų pagalba. Tačiau jie jau reaguoja į svetainių vaizdinį ir garsinį turinį, todėl derėtų su jais lankyti specialiai mažamečiams vaikams skirtas ugdomąsias svetaines. Kol vaikas naudojasi kompiuteriu, tėvai turėtų visą laiką būti šalia ir padėti jam suprasti visa tai, kas vyksta monitoriaus ekrane, bei palaipsniui pradėti aiškinti, ką galima ir ko negalima daryti.
5-6 metai: smalsus interneto vartotojas
Tokio amžiaus sulaukęs vaikas tampa labai smalsus ir aktyviai domisi aplinka. Jis džiaugiasi kiekvienu naujai išmoktu dalyku, pradeda pažinti raides, skaičius ir kitus objektus. Palaipsniui pradeda savarankiškai atlikti elementariausius veiksmus kompiuteriu: išmoksta valdyti pelę, atpažinti svarbiausias komandas, žaisti žaidimus.
Šio amžiaus vaikams jau reikėtų sukurti mėgiamų interneto svetainių sąrašą (ang. – favorites) interneto naršyklėje, kad panorėję jie galėtų jas aplankyti. Kita vertus, kadangi vaikas tampa vis savarankiškesnis, iškyla poreikis apsaugoti jį nuo nepageidaujamos informacijos. Tai gali padėti daryti specialios kompiuterinės programos, vadinamos „interneto auklėmis“ (ang. – Internet nanny), taip pat įkyrius „iššokančius“ informacinius langus blokuojančios priemonės (ang. – pop-up blockers). Tačiau reikia turėti omenyje, kad techninės priemonės neturi ir negali pakeisti suaugusiųjų dėmesio.
Kadangi dalis penkiamečių-šešiamečių vaikų jau išmoksta rašyti, reikia jiems pradėti aiškinti apie privatumo internete svarbą – mokyti neteikti informacijos apie save ir savo šeimos narius (namų adreso, telefono, pavardės ir pan.). O elektroninėmis komunikacijos priemonėmis – elektroniniu paštu, pokalbių programomis ir kt. – derėtų kol kas neleisti naudotis.
7-8 metai: didėjantis noras bendrauti
Šiame amžiuje pradeda formuotis vaiko asmenybė, savęs suvokimas. Jie labai patiklūs ir lengvai pasiduoda kitų nuomonei. Atsiranda noras mėgdžioti vyresniuosius. Internete įprastas tokio amžiaus vaikų laiko leidimo būdas yra žaidimai, taip pat sparčiai auga susidomėjimas elektroniniu bendravimu laiškais, pokalbių svetainėse.
Tėvai turėtų surasti specialiai vaikams skirtas pokalbių svetaines be privačių pokalbių kambarių, kurias nuolat prižiūri administratoriai. Asmeninės elektroninio pašto dėžutės vaikui sukurti dar nereikėtų – patartina leisti naudotis tik bendru šeimyniniu pašto adresu, prie kurio prieigą visą laiką turi ir tėvai.
Kadangi vaikas tampa vis savarankiškesnis, išmoksta daug ką daryti pats, todėl reikalinga aktyvesnė jo veiklos prie kompiuterio priežiūra. Patartina sukurti naudojimosi internetu taisykles, kuriose būtų raštiškai apibūdinti pagrindiniai tėvų reikalavimai ir draudimai. Tokia susitarimo forma leidžia vaikui pasijusti lygiam su suaugusiais ir skatina jausti didesnę atsakomybę bei sąžiningai laikytis nustatytų taisyklių.
Interneto taisyklėse turėtų būti tokie punktai:
· Neteikti internete asmeninės informacijos: pavardės, telefono numerių, adresų, banko kortelių numerių, nuotraukų ir kt.
· Nevaikščioti į susitikimus su asmenimis, su kuriais pažintis užmegzta internetu.
· Niekam, įskaitant artimiausius draugus, neišduoti elektroninių slaptažodžių.
· Nesisiųsti, nekopijuoti ir nediegti jokios programinės įrangos, muzikinių bei vaizdo bylų be leidimo.
· Be tėvų sutikimo internete nedaryti nieko, kas kainuoja pinigus.
· Pateikti tėvams visus savo interneto prisijungimo vardus ir slaptažodžius.
Nuo 7-8 metų amžiaus su vaiku jau reikėtų pradėti kalbėtis apie jo veiklą internete lygiai taip pat, kaip ir apie kitas gyvenimo sritis – mokyklą, draugus ir pan. Reikia suprasti, kad tai lygiavertė vaiko privataus gyvenimo erdvė, kuria tėvai privalo domėtis ir rūpintis.
9-12 metų: nepriklausomybės siekis
Šio amžiaus vaikai siekia būti kuo labiau nepriklausomi, todėl tėvams sunku visą laiką prižiūrėti, ką jie veikia internete. Vaikų gyvenime svarbiausią vietą pradeda užimti draugai ir bendravimas su jais.
Šiuo metu jau būtina pradėti kalbėti apie seksualumą ir tinkamai paaiškinti apie erotinio bei pornografinio turinio informaciją, su kuria laisvai internete naršantis vaikas anksčiau ar vėliau neišvengiamai susidurs. Tad būtina apsaugoti jį nuo šoko ir netinkamų interpretacijų.
9-12 metų vaikas taip pat jau yra pakankamai suaugęs, kad galėtų suprasti intelektinės nuosavybės reikšmę. Kadangi jis mėgsta klausytis ir parsisiųsti muziką bei kitokį turinį, reikia jam paaiškinti, kas šioje srityje teisėta, o kas ne, ir kokios galimos pasekmės.
13-17 metų: savojo „aš“ paieškos
Šio amžiaus paaugliai paprastai patiria psichologinius asmenybės transformacijos iš vaiko į suaugusįjį sunkumus, ieško naujų vertybių ir tikslų. Jie linkę maištauti prieš tėvų nurodymus, savo identitetą grindžia priklausymu įvairioms bendraamžių grupėms. Paaugliai atviri naujoms idėjoms, bet neturi pakankamai patirtiems, kad kritiškai jas įvertintų.
13-17 metų vaikai aktyviai naudojasi visomis interneto galimybėmis: paieškomis, privačiais suaugusiųjų pokalbių kambariais, turi asmeninį elektroninio pašto adresą. Jie daug naršo ir tyrinėja ne visuomet jų amžiaus grupei tinkamas interneto svetaines.
Nors tiesiogiai tokio amžiaus vaikų kontroliuoti nepavyks, tačiau galima geranoriškai kalbėtis su jais apie potencialias interneto grėsmes, skatinti atviram pokalbiui apie tai, ką jie veikia internete, su kuo bendrauja, kokiose svetainėse lankosi. Taip pat galite naudoti interneto filtravimo įrankius, kurie iš dalies sumažins prieigą prie nepageidaujamo turinio svetainių.
Kadangi paaugliai naudoja asmeninį elektroninio pašto adresą, reikėtų jiems paaiškinti, jog neskelbtų jo viešai internete, kad apsaugotų privatumą ir kompiuterį nuo elektroninių šiukšlių (ang. – spam). Taip pat būtina patarti riboti informaciją, pateikiamą asmeninėse interneto svetainėse ar dienoraščiuose (ang. – blog): nedėti ten savo nuotraukų, kontaktinių duomenų ir kt.
Dėl atsirandančios tam tikros finansinės paauglių nepriklausomybės (kišenpinigiai, asmeninis mobilusis telefonas ir pan.), reikia ugdyti paauglio atsakomybę ir šioje srityje. Svarbu paaiškinti, kad nepasitarę su suaugusiais jie neatliktų piniginių pavedimų, nieko nepirktų, nežaistų azartinių žaidimų. Internetas tampa nauja gyvenimo dimensija, kurią tėvai turi gerai pažinti, kad galėtų išmokyti joje tinkamai, saugiai ir atsakingai elgtis savo atžalas.