Misijos kontrolės centre Pasadenoje susirinkęs NASA reaktyvinio judėjimo tyrimų laboratorijos personalas prapliupo plojimais ir džiaugsmo šūksniais, kai orbitinis Marso žvalgas "Mars Reconnaissance Orbiter", palikęs Žemę rugpjūtį, pranešė pasiekęs orbitą aplink raudonąją planetą.

"Tartum būtume pakreipę kulką, - sakė Danas McCleese'as, vyriausiasis laboratorijos Marso mokslininkas. - Palauksime, kol laivas padarys kelias vijas aplink planetą, kad būtume visiškai tikri, bet jau iš turimų duomenų akivaizdu, kad į orbitą įskrieta puikiai".

Per šešis ar septynis mėnesius erdvėlaivis aplink Marsą apskries apie 500 kartų ir per tą laiką pereis iš 35 valandų ištęstos orbitos į beveik visai apskritą, per dvi valandas įveikiamą orbitą, iš kurios jau bus galima atlikti mokslinius Marso stebėjimus.

Šis moderniausias visų laikų erdvėlaivis, aprūpintas tobuliausiais instrumentais, galinčiais per atstumą tyrinėti vidutinio stalo didumo paviršiaus plotą, ieškos gyvybės žymių, mėgins rasti vietas, kuriose po daugelio metų galės tūpti astronautų pilotuojami aparatai.

"Mars Reconnaissance Orbiter" jau skrieja žymiai arčiau planetos negu ankstesni zondai, todėl tikimasi, kad pavyks persiųsti į Žemę 10 kartų daugiau informacijos apie planetos gelmes, paviršių ir jos atmosferą negu sugebėjo visi ligšioliniai zondai.

Lig šiol Žemės mokslininkams sunkokai sekėsi tirti Marsą, kuriame pražuvo du iš pastarųjų keturių orbitinių zondų, todėl penktadienį visi užgniaužę kvapą stebėjo naujojo Marso žvalgo manevrus.

17600 km/h greičiu skriejęs erdvėlaivis, įjungė priekinius raketinius variklius, kurie per 27 minutes žymiai sulėtino skriejimo greitį. Netrukus jis "pasislėpė" už Marso, apie pusę valandos nebuvo su juo ryšio, bet štai jis vėl išniro ir pasiuntė signalą, kad manevras pavyko puikiai.

Nepatekęs į planuotą orbitą erdvėlaivis būtų nuskriejęs pro Marsą tolyn į kosminę erdvę - taip atsitiko su japonų zondu, išsiųstu 1998 metais. Anuomet japonų misijos kontrolės centre pavyko sustabdyti zondą "Nozomi" ir nukreipti jį atgal Marso link, bet jį pažeidė Saulės žybsnis ir zondas buvo prarastas.

"Sėdėjome kaip ant žarijų, - pasakojo D.McCleeseas, dirbęs ir ankstesnėse nesėkme pasibaigusiose misijose. - Juk tai ne vien tik kosminės misijos, tai ir karjeros reikalas, Pasadenos laboratorijos ateitis. (Pagal šią programą) dirbama jau penkeri metai, todėl emocijos tiesiog liejosi per kraštus".

Beje, jis priminė, kad pavojai orbitiniam zondui tebegresia - jam gali pakenkti Marso paviršiuje kylančios kaprizingos smėlio audros, sujaukiančios visą atmosferą.

Bendros "Mars Reconnaissance Orbiter" programos išlaidos turėtų siekti 720 milijonų dolerių: vien pats erdvėlaivis ir aparatūra kainavo apie 450 mln dolerių, 90 mln - paleidimas, 180 mln. - misijos operacijos, mokslinių duomenų priėmimas ir dorojimas.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją