Be to, pasak B. Nelsono, Kinija slepia savo karinę veiklą kosmose, prisidengdama civiline įranga.
„Manome, kad daugelis jų vadinamosios civilinės kosmoso programos yra karinė programa“, – šią savaitę JAV Atstovų rūmų asignavimų komitetui teigė NASA vadovas.
„Kinija padarė nepaprastai didelę pažangą, ypač per pastaruosius 10 metų, tačiau visa tai yra labai, labai įslaptinta“, – sakė jis.
Kai komiteto pirmininkas Halas Rogersas paklausė NASA administratoriaus B. Nelsono apie Kinijos „labai dideles investicijas“ į savo kosmines programas ir apie tai, kaip NASA išlaikys savo „pranašumą“ prieš Kiniją, B. Nelsonas atsakė: „Mes lenktyniaujame“.
„Naujausia data, kada jie sakė, kad nusileis Mėnulyje, yra 2030-ieji. Bet šį data vis nukeliama. Tačiau mes privalome ten patekti pirmieji ir savo mokslinių tyrimų pastangas panaudoti taikiems tikslams“, – sakė B. Nelsonas.
NASA administratorius teigė, kad Kinija gali pretenduoti į dalį kosmoso objektų kaip į savo teritoriją, pavyzdžiui, jei pirmoji išsilaipintų Mėnulyje, praneša SkyNews.
„Man nerimą kelia tai, kad Mėnulyje pirmoji atsidūrusi Kinija pasakytų: „Tai mūsų teritorija, jūs nesiartinkite“, – apie galimus Kinijos užmojus teigė NASA vadovas B. Nelsonas.
„Akivaizdu, kad nesinori vieni kitiems trukdyti, bet neskelbkite, kad visa ši teritorija staiga tapo jūsų“, – sakė jis.
Anot B. Nelsono, tai nėra taikūs, moksliniais tikslais paremti Kinijos siekiai tyrinėti Mėnulį.
NASA vadovo B. Nelsono parodymai JAV Atstovų rūmų asignavimų komitete:
NASA administratorius Kinijos ir JAV kosmoso lenktynes aptarė per komiteto posėdį, kurio metu buvo pasirašytas JAV kosmoso agentūros biudžeto prašymas 2025 metams. Jį sudaro 25,4 mlrd. JAV dolerių.
JAV žvalgybos duomenimis, Kinija šiuo metu orbitoje turi 499 palydovus. Tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei 2019 metais.
Kinija taip pat kuria ir naudoja savo šnipinėjimo balionus ir hipergarsines raketas.
„Turime būti realistai, nes Kinija tam skiria daug pinigų ir turi daug galimybių finansavimą didinti“, – sakė J. Nelsonas.
Pavyzdžiui, Kinijos kosminė stotis „Tiangong“ buvo paleista per tris misijas 2021 ir 2022 metais.
Be to, Pekinas tikisi nusiųsti pilotuojamą misiją į Mėnulį ir planuoja pastatyti kosminę Mėnulio bazę.
NASA į Mėnulį skris vėliau nei planuota
Šių metų pradžioje NASA pranešė, kad astronautų skrydžio į Mėnulį programa „Artemis“ atidedama iki 2026-ųjų pabaigos. Anksčiau buvo planuojama, kad astronautai į Mėnulį nuskris 2025-aisiais, tačiau susidūrus su įvairiais nesklandumais, misiją teko nukelti vėlesniam laikui.
Pagrindinės vėlavimo priežastys – saugumo užtikrinimas. Viena iš jų – „SpaceX“ perspektyvos kuriant „Starship“ raketų ir erdvėlaivių sistemą, kuri turėtų gabenti astronautus iš Mėnulio orbitos į Mėnulio pietinį ašigalį.
Tai buvo nuspręsta po to, kai du „Starship“ bandomieji skrydžiai 2023 metais baigėsi nesėkme – t.y. sprogimais, rašo CNN.
Bendrovės „SpaceX“ dar laukia ilgas kelias kuriant Mėnulio nusileidimo aparatą, mat būtina surasti būdų, kaip transporto priemonę aprūpinti pakankamu kiekiu degalų kelionei į Mėnulį.
Tikimasi, kad Mėnulio pietų ašigalyje yra vandens ledo. Vanduo Mėnulyje būtų kertinis elementas, būtinas Mėnulio bazių statyboms, energijos (vandenilio) gamybai, ilgesniam žmonių buvimui Mėnulyje, pasiruošimui skristi į Marsą ir kt.
