"Pirmą kartą įrodytas toks reiškinys, kad salose anuomet gyveno zauropodų neūžaugos", - sakė Bonos universiteto profesorius Martinas Sanderis.
Šiaip zauropodai buvo didžiausi Žemėje kada nors gyvenę gyvūnai. Ilgi kaklai, masyvios uodegos, mažos galvos storos kojos - nenuostabu, kad suaugę jie svėrė apie 20 tonų, o jų kūnas buvo vidutiniškai 20 m ilgio. Didžiausi individai užaugdavo net iki 40 m ilgio ir svėrė apie 80 tonų.
Naujoji nykštukinių dinozaurų rūšis, Europasaurus, tesvėrė tik apie toną ir buvo 6 m ilgio - kaip šiuolaikiniai mažesni raganosiai arba dideli buivolai.
"Nors ir mažyčiai, jie vis dėlto buvo dideli gyvūnai", - sakė M.Sanderis, aprašęs šį radinį žurnalui "Nature" pateiktame straipsnyje.
Jų kaulai buvo aptikti jūrinėse nuosėdose Vokietijos šiaurėje. Juros periode jūros lygis buvo gerokai aukštesnis negu dabar, todėl didelė dalis vidurio Europos buvo po vandeniu.
Mažaūgiškumas yra įprastas reiškinys salose. Mokslininkų nuomone, gyvūnų ūgis sumažėjo, nes jie gyveno sausumos plote, kuris palengva traukėsi kylant jūros lygiui. Dar gali būti, kad į salas patekę dideli gyvūnai per daugelį kartų sumažėjo dėl ribotų mitybos išteklių.
Maži kojų kaulai vertė mokslininkus spėti, jog jie buvo dinozaurų jauniklių, kol kaulų mikrostruktūros tyrimas neatskleidė, jog tai suaugusių gyvūnų liekanos.
Šį metodą dinozaurų amžiui nustatyti pasaulyje naudoja tik keturios grupės. M.Sanderis su kolegomis būtent iš kojų kaulų ir nustatė gyvūnų amžių.
"Kaulo mikrostruktūra išsilaikė puikiai. Aiškiai matyti, kur buvo ląstelės ir kraujo indai", - sakė jis.
Mažiausias analizuotas priekinės kojos kaulas buvo 16 cm ilgio, o ilgiausias - 50 cm. Tokį kaulą užsiauginę nykštukiniai dinozaurai buvo jau suaugę, kai jų artimiausių giminaičių šlaunikaulis siekia 15,5-2 metrus, nustatė mokslininkai.