Dėl aukštos temperatūros 85 mln. gyventojų turinčiame Baltijos regione iškrenta vis daugiau kritulių. Dėl to mažėja jūros druskingumas ir didėja trąšomis užterštų vandenų nuotėkis iš dirbamų žemių.

Mokslininkai įspėja, kad druskingumo mažėjimo tendencija turės didžiulę įtaką Baltijos jūros faunai – žuvims bus vis sunkiau išgyventi. Baltijos jūroje daugiausiai veisiasi menkės, kilkės ir silkės.

Dešimtmečiais nekontroliuota trąša, daugiausiai buvusioje Sovietų Sąjungoje, lėmė, kad nuodingų medžiagų koncentracija beveik uždaroje Baltijos jūroje yra gerokai didesnė nei atvirose vandenynų jūrose. Baltija sąsiauriais tarp Danijos ir Švedijos susisiekia tik su Šiaurės jūra, todėl prireiks dešimtmečių užsistovėjusiems vandenims atsinaujinti.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją