Intensyvi lazerio kaitinamoji jėga sukūrė miniatiūrinius ugnies kamuoliukus, kurių kiekvienas buvo tūkstantųjų milimetro dalių dydžio esant 10 terapaskalių (1013 Pa) slėgiui. Tai maždaug 20 kartų daugiau nei slėgis, esantis Žemės branduolyje. Nors galingesni lazeriai jau anksčiau sugebėjo sukurti didesnį slėgį, jiems buvo reikalingos didžiulės specializuotos patalpos.
Palyginimui, 20 terapaskalių (1013 Pa) slėgį sukurtų dvi Gizos piramidės, besilaikančios ant vieno kompaktinio disko, arba pora šimtų dramblių, šokančių ant smeigtuko galvutės.
Intensyvus lazerio impulsas temperatūrą pakėlė maždaug puse milijono ºC. „Tokie patys parametrai būna įvykus atominiam sprogimui“, - sakė fizikas teoretikas Vladimiras Tichončukas, dirbantis Bordo universitete (Prancūzija).
Fizikų sėkmė reiškia, kad dabar jie galės modeliuoti ekstremalias sąlygas, egzistuojančias planetų centruose, o galbūt netgi sukelti termobranduolines reakcijas naudodami paprastą ant stalo pastatomą lazerį.
V.Tichončiukas sakė, kad panašus kaitinimo greitis tikriausiai buvo pasiektas ir ankstesniuose eksperimentuose, kurių metu lazerio šviesa buvo naudojama skylutėms medžiagose pragręžti. Bet tais atvejais niekas nesidomėjo pasiekiama temperatūra ir slėgiu, sakė mokslininkas. Labai tikėtina, kad šio eksperimento metu gauti duomenys vis vien yra pranašesni.“Be to, impulsas buvo sufokusuotas į gerokai mažesnį plotą. Dėl to buvo perduodamas labai didelis energijos kiekis“, - sakė mokslininkas.
Pačius lazerio impulsus prižiūrėjo mokslininkas Saulius Juodkazis, dirbantis Hokaido universitete (Japonija), o V.Tichončiukas padėjo jam apskaičiuoti duomenis pagal galingo impulso safyre paliktų mažyčių lašo formos skylučių dydį ir formą.
Kiekvienas lazerio impulsas truko vos 200 femtosekundžių – per tokį laiką vakuume skindanti šviesa nukeliauja atstumą, prilygstantį žmogaus plauko skersmeniui. Kaitinamas safyras sprogo per kelias femtosekundes, o didėjant vis labiau išsilakstančių atomų debesėliui jo tankis mažėjo, todėl kaitinimas buvo vis mažiau ir mažiau efektyvus. „Visa esmė – įkaitinti plazmą prieš jai pradedant plėstis“, - sakė V.Tichončiukas.
Nors manoma, kad tai yra greičiausias stebėtas temperatūros didėjimas, eksperimento metu nė iš tolo nepriartėta prie aukščiausios temperatūros, kurią pavyko pasiekti Žemėje. Šiuo nuopelnu gali pasigirti Z aparatas, esantis Sandijos Nacionalinėje laboratorijoje (JAV). Šiuo aparatu per plonučius volframo laidelius leidžiama milijonai amperų elektros taip sukuriant sąlygas termobranduolinėms reakcijoms vykti. Anksčiau šiais metais Sandijos laboratorijos mokslininkai paskelbė, kad eksperimento metu šiuo aparatu pasiekta temperatūra buvo aukštesnė nei 2 milijardai ºC.
