Kaip rodo naujausi moksliniai duomenys, elektros, mūsų civilizacijos varomosios jėgos, sukuriamas nematomas „smogas“ vaikams sukelia vėžį, suaugusiesiems – persileidimus ir savižudybes bei kai kuriuos žmones padaro alergiškus šiuolaikiniam gyvenimui.

Šie moksliniai įrodymai, į kuriuos nacionalinės ir tarptautinės institucijos bei valdžios organai pradeda žiūrėti rimtai, reiškia tai, kad beveik kiekvieną žmogų veikia nauja taršos, turinčios begalę šaltinių kasdieniniame gyvenime ir kiekvienuose namuose, forma.

Kitą mėnesį ministrams turi būti pristatomos dvi oficialios Didžiosios Britanijos Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaitos apie elektroninį smogą, o Sveikatos apsaugos agentūra (SAG) neseniai vadovavo pirmajam ekspertų grupės, kuriai patikėta užduotis pasiūlyti visuomenei problemos sprendimą, susitikimui.

Jungtinių Tautų Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) elektroninį smogą vadina „viena iš labiausiai paplitusių ir sparčiausiai augančių įtakų aplinkai“ ir pabrėžia „rimtai žvelgianti“ į susirūpinimus dėl jo poveikio sveikatai. Organizacija priduria, kad šis smogas „ veikia kiekvieną žmogų“ ir kad poveikio lygis „tobulėjant technologijoms toliau kils“.

Elektros instaliacijos sukuria elektros lauką – vieną smogo komponentą – net kai nė vienas įrenginys neįjungtas. Visi elektros įrenginiai – nuo televizorių iki skrudintuvų – savo ruožtu skleidžia magnetinį lauką – antrąjį smogo komponentą.

Didėjant atstumui, šie laukai sparčiai silpsta, tačiau tokie įrenginiai kaip plaukų džiovintuvai ir elektriniai skustuvai, naudojami prie pat galvos, mus veikia gana stipriai. Prie lovos naudojamos elektra šildomos antklodės ir žadintuvai-radijo aparatai mums pateikia dar didesnes dozes, nes mus miegančius veikia daugelį valandų.

Spinduliuojamąjį elektromagnetinį radijo dažnių lauką – dar vieną smogo komponentą – skleidžia mikrobangų krosnelės, televizijos ir radijo siųstuvai, mobiliojo korėtojo ryšio stotys ir patys telefonai, laikomi prie pat galvos.

PSO teigimu, elektroninis smogas gali interferuoti su vos apčiuopiamomis natūraliomis elektros srovėmis, veikiančiomis žmogaus organizme. Nervų relė signalizuoja siųsdama elektros impulsus – elektrinį širdies aktyvumą, pavyzdžiui, patvirtina kardiogramos.

Praėjusiaisiais metais oficiali institucija – Didžiosios Britanijos Nacionalinė radiologinės apsaugos valdyba – priėjo išvadą, kad arčiau elektros linijų gyvenantys vaikai yra labiau linkę susirgti leukemija. Ministrai svarsto galimybę uždrausti statyti namus šalia šių linijų. Ši išvada privertė dideliu mastu iš naujo įvertinti elektroninio smogo daromą žalą.

Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (TVTA), PSO dalis ir viena iš pirmaujančių tarptautinių šios ligos tyrimo organizacijų, elektroninį smogą priskiria „galimų žmogaus kancerogenų“ kategorijai. Valstybinio Niujorko universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos dekano profesoriaus Davido Carpenterio teigimu, panašu, kad šis reiškinys sukelia iki 30 proc. visų vėžinių susirgimų vaikystėje. Kalifornijos sveikatos apsaugos departamentas apibendrina, kad elektroninis smogas gali sukelti suaugusiųjų leukemiją, smegenų ir krūties vėžį bei gali būti dešimtadalio persileidimų priežastis.

Bristolio universiteto radiacijos poveikio žmogui tyrėjas profesorius Denisas Henshawas įsitikinęs, kad „daugybė svarių įrodymų neleidžia abejoti kenksmingu poveikiu sveikatai“. Jo vertinimu, elektroninis smogas jau sukėlė apie 9 tūkst. depresijos atvejų.

Tačiau keisčiausia tai, kad vis daugėja įrodymų, kad šis smogas kai kuriuos žmones padaro alergiškus elektrai ir sukelia pykinimą, skausmus, galvos svaigimą, depresiją, miego sutrikimus ir gebėjimą susikaupti naudojant elektros įrenginius ar yra netoli mobiliojo korėtojo ryšio stoties. Kai kuriuos žmones tai paveikia taip stipriai, kad jie būna priversti keisti savo gyvenimo būdą.

Kol kas neaišku, kaip šie simptomai sukeliami, tačiau ir PSO, ir SAG pripažįsta, kad tokia liga egzistuoja. JT institucijos vertinimu, ši alergija elektrai gali pasireikšti kas 100 žmogui.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją