VU botanikos sodas įkurtas 1781 m. Per daugiau nei 140 m. gyvavimo laikotarpį sodas tapo neatsiejama Vilniaus universiteto dalimi. VU botanikos sodas – ne tik didžiausias Lietuvoje (bendras plotas – 199 ha), bet ir turtingiausias augalų kolekcijomis. Čia auginama apie 9000 pavadinimų augalų, priklausančių 190 šeimoms, 886 gentims.
Jau tradicine tapo Tarptautinė biologinės įvairovės diena, kuri besidominčius augalų pasauliu apsilankyti Botanikos sode kviečia paskutinį gegužės savaitgalį. Itin daug lankytojų sulaukia rugsėjį rengiama Žemės meno paroda, Mildos diena – gegužės 14-ąją, Žemės diena – kovą, nuostabi šventė – Tulpių diena – sodo padalinyje Vingio parke.
Ten praėjusiais metais kelią per Lietuvą pradėjo „Poezijos pavasaris“. Tikėtina, kad dviguba (poezijos ir pavasarinių žiedų) šventė taps tradicine.Tradiciniu jau galime vadinti Žolynų seminarą, į kurį birželio viduryje suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos.
Vien augalų negana
Botanikos sodo direktorius Audrius Skridaila džiaugėsi išaugusiu lankytojų skaičiumi: 2005 m. Botanikos sode lankėsi daugiau nei 15 tūkst. žmonių. Per šimtą grupių naudojosi gido paslaugomis, bet daugiausia – mažomis grupelėmis arba pavieniui. Interneto svetainėje apsilankė apie 140 tūkstančių žmonių.
„Palyginti su pora praėjusių metų, susidomėjimas Botanikos sodu kyla kone statmena kreive. Kuo toliau, tuo labiau žmonės linkę laisvą laiką leisti gamtoje. Tačiau neužtenka tik gėrėtis augalų kolekcijomis, – pastebi A. Skridaila. – Reikia elementarių patogumų. Šiuo metu, deja, galime pasiūlyti tik lauko tualetus.
Keletas milijonų jau investuota: pradėti Kairėnų dvaro malūno restauravimo darbai (perdengtas stogas), atlikti Kairėnų dvaro rūmų pamatų žvalgomieji archeologiniai tyrimai, sutvarkyta Kairėnų dvaro šaltinio aplinka, atnaujinti Kairėnų dvaro parko kai kurie takai, pastatytas arkinis tiltelis, pradėta Gėlininkystės skyriaus takų rekonstrukcija. Toliau gabenami akmenys būsimam japoniškam sodui. Rekonstruoti vandentiekio tinklai, nutiestas dujotiekis į ūkinę zoną. Pastatytos patalpos dirbtuvėms ir technikai“.
Tačiau, pasak direktoriaus, darbų eiga ne tokia sparti, kaip norėtųsi, nes būtina parengti daug kainuojančius specialiuosius planus. „Teikiame paraišką Ūkio ministerijos skelbtame konkurse gauti finansavimą iš ES struktūrinių fondų. Pagal parengtą projektą mums reikėtų septynių milijonų“, – sakė pašnekovas.
A.Skridaila teigia, kad privatus verslas kol kas atsargiai vertina investicijų į Botanikos sodą galimybes. Didžiausias trukdis – trumpas žemės panaudos sutarties terminas.
„Verslininkai nustemba sužinoję, kad universitetas tik penkiolikai metų 2003-aisiais pasirašė žemės panaudos sutartį. Tokį sprendimą 1997 m. priėmė Vilniaus miesto savivaldybė. 2003 m. VU buvo priverstas sutikti su tokiu terminu, nes neturėdami žemės panaudos sutarties negalėjome rengti projektų ir dalyvauti konkursuose paramai gauti. Kreipėmės į Vilniaus apskrities viršininko administraciją – prašėme pakeisti sutarties sąlygas 99 metams, tačiau teigiamo atsakymo negavome. Artimiausiu metu žadame tai daryti pakartotinai“, – savo rūpesčius vardijo sodo direktorius.
Trumpas sutarties terminas ne tik atbaido verslininkus. Dėl to nerimauja ir Botanikos sodo vadovas, nes žino, kiek daug norinčiųjų atsiriekti žemės gabalėlį gražiose Vilniaus prieigose.
Vieni iš daugelio
VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atstovė ryšiams su visuomene Irena Džiužaitė paaiškino, kad iš struktūrinių ES fondų viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtrai yra numatyta skirti iki 124,744 mln. Lt. Balandžio 28 d. baigiasi paraiškų padavimo terminas.
„Projektų atranka paramai gauti vyksta trimis etapais (administracinio vertinimo, tinkamumo ir kokybinis). Įvertinę paraiškas, teikiame paraiškų vertinimo ataskaitas ir suvestinę atrankos komitetui prie Ūkio ministerijos, kuris jau teikia rekomendacijas ministrui dėl lėšų skyrimo, – aiškino pašnekovė. – Visi žino bendras taisykles, kurių reikia laikytis rašant projektą. Bene svarbiausia – projekto parengimo kokybė, nustatytų reikalavimų atitikimas. Šiais metais turi būti pasirašytos sutartys 2004–2006 m. iš ES skirtiems pinigams panaudoti“.
Atstovė ryšiams su visuomene negalėjo nei patvirtinti nei paneigti, ar atsidurs tarp laimingųjų VU botanikos sodas. Pasak jos, norinčiųjų gauti pinigų gali būti daug, visi jaučiasi verti būti finansuojami. Botanikos sodas tik vienas iš daugelio.
Visų gautų ES paramai paraiškų sąrašas ir atrankos komitetui perduodamas projektų sąrašas bus skelbiamas agentūros interneto svetainėje.
Turime būti patriotai
Seimo narės Jadvygos Zinkevičiūtės manymu, VU botanikos sodas turėtų būti valstybinės svarbos objektas.
„Nesuvokiama, kodėl direktorius A. Skridaila arba Vilniaus universiteto vadovybė turi nuolankiai prašinėti pinigų ir laukti: duos ar neduos. Botanikos sodas turėtų rūpėti ir Ūkio, ir Kultūros, ir Švietimo ministerijoms. Jei esame Europos dalis ir norime išsiugdyti kultūringą visuomenę, turime būti piliečiai ir visi rūpintis, kad tokie kampeliai, kaip Kairėnų botanikos sodas, būtų mūsų pasididžiavimas, – sakė parlamentarė. – Kaip gali valdininkai nuspręsti, kam skirti ES pinigus, jei jie net neatvažiuoja į vietą ir nemato, kam tie pinigai reikalingi.
Unikalus Kairėnų botanikos sodo kraštovaizdis su begale tvenkinių, augalų kolekcijos, dvarvietės statiniai reikalingi pirmiausia mums patiems. Turime būti patriotai ir kovoti už tai, kuo galėtume didžiuotis. Privalome galvoti, ką paliksime savo vaikams. Juk Botanikos sodui skirtos investicijos grįš keleriopai“.
Anot parlamentarės, didžiausias absurdas, kad valstybinė žemė universiteto botanikos sodui išnuomota tik penkiolikai metų. Sunkiai paaiškinamas ir valstybės nenoras laisvus Botanikos sodo žemės plotus paversti golfo laukais. J. Zinkevičiūtės manymu, golfo aikštynas būtų puiki pramoga miestelėnams ir pritrauktų daug užsienio turistų.
Vertas ypatingo dėmesio
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėja Violeta Staniulienė:
Aš pati VU botanikos sodą vertinu kaip visai Lietuvai svarbų kultūros, švietimo ir mokslo objektą. Dabar yra kaip yra, o kas bus po dešimties ar dvylikos metų, sunku pasakyti.
Nežinia, kokiais reikės vadovautis įstatymais, kai 2018 m. pasibaigs VU botanikos sodo 15 metų žemės panaudos sutarties terminas, tačiau tikėtina, kad sutartis bus pratęsta. Svarbiausia, kad tuose žemės plotuose nebūtų pradėti statyti namai ar imtasi kitos nebūdingos Botanikos sodui veiklos. Tai, kas dabar daroma tuose žemės plotuose, nekelia abejonių.
Sutartis galėtų būti peržiūrėta, tačiau vis dar nesibaigia bylinėjimasis su pretendentais dėl beveik 3 hektarų Botanikos sodui Kairėnuose priklausančio žemės ploto.
Kol nesibaigs teisminis procesas, negalime priimti jokių sprendimų. Kita vertus, maksimalus žemės ūkio paskirties panaudos terminas – 25 metai, todėl būtų tikslingiau ją pratęsti praėjus jau esamam 15 metų terminui. Tačiau galimybės peržiūrėti sutartį, jei Botanikos sodo vadovybė kreipsis, Vilniaus apskrities viršininko administracija neatmeta.
Kaip pilietė mielai pritarčiau minčiai, kad VU botanikos sodui Kairėnuose būtų suteiktas valstybinės svarbos statusas. Juk tai – visuomenės, mokslo, kultūros ir švietimo reikmėms tarnaujantis VU padalinys. Mano manymu, jis labiau vertas dėmesio nei Gariūnų turgus.
