Abiejų šalių prezidentai apsilankys VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje, kur atidarys parodą „Curriculum Vilnae“, skirtą Vilniaus 700 metų sukakčiai paminėti. Joje bus eksponuojami vertingiausi miesto istorijos įvykius menantys dokumentai, tarp kurių – ir trys Gedimino laiškai, atvežti iš Vokietijos.

„Gedimino laiškų grįžimas į Vilnių simboliškai įprasmina miesto 700 metų šventę, o kartu parodo grįžtamąjį Lietuvos–Vokietijos santykių ryšį, abipusį geranoriškumą, dvišalę draugystę. Laiškai mums primena, kad Vilnius istorijoje startavo efektingai – ir kaip „valdovo miestas“ (civitas regia), ir kaip atviras miestas, į kurį kviečiama atvykti ir kuriame užtikrinamos teisės ir laisvės.

Tai buvo itin inovatyvus bandymas diplomatiniu būdu pagonių valdovui įsitvirtinti Europoje, stabdyti ordino puldinėjimus ir paskatinti šalies ekonomikos augimą“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Parodos atidarymo metu sveikinimo žodį tars VU rektorius prof. R. Petrauskas. VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė svečiams pristatys Vilniui ir visai Lietuvai svarbius istorinius dokumentus.

Vieni pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dokumentų – Gedimino laiškai (tiksliau – jų nuorašai, nes originalūs laiškai nėra išlikę) yra svarbiausias Gedimino laikų Lietuvos pasakojimas apie valdovą ir jo kurtą valstybę, Vilniaus istoriją. Prieš 700 metų Gedimino rašytame laiške Vokietijos miestams Vilniaus miesto pavadinimas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose.

Gediminas, Lietuvos didysis kunigaikštis. Wikipedia/Shutterstock nuotr.

Šiais laiškais Gediminas siekė sustiprinti krašto politinę padėtį ir paskatinti ekonominę jo raidą. Laiške miestams Gediminas kvietė į savo šalį atvykti pirklius, amatininkus, valstiečius ir riterius, čia dirbti savo pačių ir šalies naudai.

Gedimino laiškai, bendradarbiaujant su Vokietijos ambasada, atvežti iš Berlyno, slaptojo Prūsijos valstybės kultūros paveldo archyvo, ir bus eksponuojami Lietuvoje dvi savaites.