Žmonijai kol kas tokio masto katastrofos pavyko išvengti, bet tik laiko klausimas, kada civilizacijos žlugimu grasinantis asteroidas pasuks mūsų link. Po truputį kuriamos technologijos, leisiančios apsisaugoti nuo pražūtingo smūgio, bet tam reikia pavojingą asteroidą laiku ir vietoje pastebėti.
Asteroidų, net ir didelių, Saulės sistemoje gausybė, taigi svarbu žinoti, kurie iš jų gali kelti pavojų ir yra verti stebėjimo. Turėdami informacijos apie asteroido trajektoriją, galime apskaičiuoti jo orbitą ir bandyti prognozuoti, ar – ir kada – jis susidurs su Žeme. Bet čia iškyla problema: prognozės patikimos tik maždaug šimtui metų į ateitį.
Ilgesniais laikotarpiais asteroidų orbitos tampa chaotiškos – net ir labai mažos pradinių sąlygų paklaidos lemia milžiniškus prognozių pokyčius. O ir svarbios modeliui savybės yra tikrai įvairios – ne tik dabartinė asteroido padėtis ir greitis, bet ir jo dydis bei forma, nuo kurių priklauso iš Saulės gaunama šiluma, bei planetų judėjimas, kuris perturbuoja orbitą.
Naujame tyrime mokslininkai bando apeiti šias kliūtis, asteroidų susidūrimą su Žeme nagrinėdami tikimybiškai. Kiekvienam iš 157 asteroidų, kurių dydis viršija kilometrą, o orbita praeina mažiau nei 0,05 astronominio vieneto (atstumo nuo Žemės iki Saulės) nuo Žemės orbitos, jie apskaičiavo tikėtiną judėjimą artimiausią tūkstantį metų.
Tą padarė daugybę kartų, varijuodami pradinius parametrus paklaidų ribose. Taip jie galėjo nustatyti, kurie asteroidai gali priartėti prie Žemės arčiau nei Mėnulio orbita, ir įvertinti tokio priartėjimo tikimybę.
Tokių asteroidų aptikta 28.
Pavojingiausias atrodo asteroidas 7482 (pavadinimo jis neturi), kuris per artimiausią tūkstantmetį didžiąją dalį laiko praleis labai arti Žemės orbitos. Kiek arti jis bus prie pačios Žemės, pasakyti sudėtinga, bet stebėti jį tikrai verta.
Dar vienas išskirtinis asteroidas yra 143651, kurio orbita pasirodė labai chaotiška, neprognozuojama ilgesniu nei kelių dešimtmečių laikotarpiu. Šie rezultatai padės atsirinkti, kuriems asteroidams skirti daugiausiai dėmesio tikslinant jų orbitų parametrus.
Tyrimo rezultatai arXiv.