Pirmojo reiso metu, plaukdamas iš Sautamptono į Niujorką, laivas susidūrė su ledkalniu. Teigiama, kad susidūrimo metu buvo smarkiai pažeistas laivo korpusas. Ankstyvą balandžio 15-osios rytą „Titanikas“ nugrimzdo Atlanto vandenyno gelmėse, kartu nusinešdamas daugiau nei 1500 žmonių gyvybes.
„Tačiau vis dar yra esminių klausimų apie šį laivą, į kuriuos reikia atsakyti“, – „BBC News“ sakė „Titaniką“ tyrinėjantis ekspertas Parksas Stephensonas.
Jis teigė, kad naujausias skaitmeninis 3D modelis yra „vienas iš pirmųjų svarbių žingsnių, siekiant, kad „Titaniko“ istorija būtų pradėta tirti remiantis įrodymais, o ne spekuliacijomis“.
„Titaniko“ nuolaužos pirmą kartą buvo aptiktos 1985 metais. Nuo to laiko jis buvo intensyviai tyrinėjamas. Vis dėlto, laivas yra labai didelis, todėl vandenyno gelmėse tyrinėjant vien tik filmavimo kameromis iki šiol buvo neįmanoma pamatyti viso laivo perspektyvos.
Naujausius tyrimus ir skenavimą 2022 metų vasarą atlikusi povandeninių žemėlapių kūrimo bendrovė „Magellan Ltd“ kartu su prodiuserine kompanija „Atlantic Productions“ pristatė pilną vandenyno dugne esančio „Titaniko“ vaizdinį.
Nuskenuotoje medžiagoje matyti, jog laivo nuolaužos susideda iš dviejų stambių dalių – priekinę dalį ir laivagalį skiria maždaug 800 metrų atstumas, aplink laivą – galybė nuolaužų.
Remiantis BBC ir „Magellan“ duomenimis, povandeninė skenavimo įranga „Titaniką“ tyrinėjo daugiau nei 200 valandų, buvo užfiksuota daugiau nei 700 000 nuotraukų, iš kurių sudaryta itin detali ir tiksli 3D rekonstrukcija.
Anot „Magellan Ltd“ ekspecijos vadovo Gerhardo Seifferto, tai yra didžiausias kada nors vykdytas povandeninio skenavimo projektas. Be to, itin sudėtingas.
„Gylis – beveik 4000 metrų. Tai yra didžiulis iššūkis, čia cirkuliuoja srovės ir mums neleidžiama prie nieko prisiliesti, kad jokiu būdu nepažeistume nuolaužų“, – teigė G. Seiffertas.
Nuskenuotoje „Titaniko“ rekonstrukcijoje matyti visas laivo mastelis, taip pat ir smulkios detalės, pavyzdžiui, serijos numeris ant vieno iš sraigtų.
Įvairiais vandens organizmais apaugęs ir nuosėdimis nuklotas laivo priekis daugeliui pažįstamas net ir po 100 metų. Tuo tarpu laivagalis – tik suknežinto metalo raizgalynė. Taip nutiko dėl to, kad šia dalimi laivas įsirėžė į vandenyno dugną.
Aplink esančiame nuolaužų lauke išsibarstę daiktai, tarp kurių – puošnūs laivo metalo dirbiniai, statulos, įvairūs asmeniniai daiktai, batai, ir net neatidaryti šampano buteliai.
Daug metų „Titaniką“ tyrinėjantis ekspertas Parksas Stephensonas BBC teigė, kad pirmą kartą pamatęs skenuotą vaizdą buvo „priblokštas“.
„Dabar galima pamatyti laivo nuolaužą taip, kaip niekada nepamatysi iš povandeninio laivo, pamatyti ją kontekste ir perspektyvoje“, – tikino P. Stephensonas
Jis teigė, kad skenuotų duomenų tyrimas gali suteikti naujų žinių apie tai, kas nutiko „Titanikui“ tą lemtingą 1912 metų naktį.
„Mes dar nesuprantame susidūrimo su ledkalniu pobūdžio. Net nežinome, ar jis atsitrenkė į jį dešiniuoju bortu, kaip rodoma visuose filmuose. Gali būti, kad jis „užvažiavo“ ant ledkalnio“, – aiškino jis.
Nuskenuotų „Titaniko“ duomenų tyrimas taip pat padės nustatyti, kaip laivas atsitrenkė į jūros dugną.
Tačiau tokiems tyrimams laiko lieka vis mažiau – gelmėse esančias nuolaužas graužia mikrobai, o laivo dalys suyra.
Laimei, toks skenavimas tarsi įšaldo nuolaužą laike ir leidžia ekspertams išnagrinėti kiekvieną smulkiausią detalę. Tikimasi, kad „Titanikas“ leis įminti savo tragiškos baigties paslaptį.