Šiais metais šio reiškinio tikimybė siekia daugiau nei 90 proc., tuo pačiu ekspertai perspėja, kad šis reiškinys gali sukelti rimtų padarinių atmosferoje, praneša livescience.com.
„El Niño“ (El Ninjo, liet. – „mažas berniukas“) yra Ramiojo vandenyno srovių pokyčių nulemtas klimato reiškinys, kurio metu pakyla vandenyno paviršiaus temperatūra. Šis šilumos didėjimo reiškinys, kartu su žmogaus sukeltos klimato kaitos padariniais, gali sukelti reikšmingus pasaulinių oro sąlygų pokyčius ir rimtai paveiktų jūrų ekosistemas.
„El Niño“ kartu su kitu reiškiniu „La Niña“ (liet. – „maža mergaitė“) – vandenyno paviršiaus atvėsimo reiškiniu, kurį sukelia tų pačių vandenyno srovių sistemos pokyčiai – sudaro „El Niño“ ir Pietų virpesių (ENSO) ciklą.
Gegužės 3 dieną Pasaulio meteorologijos organizacija (PMO) prognozavo, kad tuo metu buvo 60 proc. tikimybė, kad jis prasidės tarp gegužės – liepos mėnesiais.
Tačiau gegužės jau 11 dieną JAV nacionalinė atmosferos ir vandenynų tyrimų administracija paskelbė savo prognozę, kurioje teigiama, kad „El Niño“ ir prasidės būtent šiuo laikotarpiu. Agentūra taip pat tikino, kad yra net 90 proc. tikimybė, jog „El Niño“ siaus iki 2024 metų.
„Nukreipkite akis į tropikus. Sąlygos vis labiau tinkamos!“, – JAV nacionalinės atmosferos ir vandenynų administracijos tinklaraštyje teigė meteorologas Nathanielis Johnsonas.
ENSO ciklas
ENSO ciklas daugiausia susijęs su pasatų vėjais Ramiajame vandenyne, kurie pučia į vakarus išilgai pusiaujo. Paprastai jie siunčia šiltesnius paviršinius vandenis iš Pietų Amerikos Azijos link. Jie pakeičiami vėsesniu giluminiu vandeniu, o šis procesas vadinamas pakilimu.
„El Ninjo“ metu pasatų vėjai susilpnėja, o tai sumažina pakilimą, todėl šiltesnis paviršinis vanduo nenustumiamas taip toli. „La Niña“ metu pasatų vėjai yra neįprastai stiprūs, o tai sukelia priešingą poveikį. Abu reiškiniai gali sukelti ekstremalius oro reiškinius.
Laikotarpiai tarp „El Niño“ ir „La Niña“ įvykių yra žinomi kaip „neutralūs ENSO“
Kada buvo paskutinis „El Niño“?
Pasak JAV nacionalinės atmosferos ir vandenynų administracijos, praeityje „El Niño“ ir „La Niña“ įvykiai įvykdavo maždaug kartą per 2-7 metus. Tačiau pastaruoju metu jų tendencijos tapo daug nepastovesnės dėl klimato kaitos padarinių: per pastaruosius 50 metų vandenynas sugėrė beveik 90 proc. energijos, sulaikytos dėl visuotinio atšilimo, dėl kurio jūros paviršiaus temperatūra smarkiai pakilo ir paveikė ENSO ciklą.
Paskutinis „El Niño“ reiškinys įvyko 2019 m. ir tęsėsi nuo vasario iki rugpjūčio mėnesių, tačiau buvo gana silpnas. Nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2023 m. kovo mėn. tęsiasi itin retas trigubas „La Niña“ reiškinys, kuris slopina kylančią pasaulinę temperatūrą.
„El Niño“ reiškinys paprastai trunka nuo devynių mėnesių iki dvejų metų, kartais daugiau.
Koks stiprus bus „El Niño“?
Neaišku, koks stiprus bus šis „El Niño“, tačiau JAV nacionalinės atmosferos ir vandenynų administracijos prognozės rodo, kad yra 80 proc. tikimybė, jog „El Niño“ bus bent vidutinio stiprumo, kai jūros paviršiaus temperatūra pakils maždaug 1 laipsniu pagal Celsijų. Tikimybė, jog „El Niño“ bus labai stiprus, kuomet temperatūra pakils 1,5 laipsnio pagal Celsijų, tikimybė siekia 55 proc.
Ekspertai taip pat yra susirūpinę, kad pastaruoju metu aukšta jūros paviršiaus temperatūra pablogins būsimą „El Niño“. Balandžio pradžioje vidutinė pasaulinė jūros paviršiaus temperatūra buvo aukščiausia istorijoje.
JAV nacionalinė vandenynų ir atmosferos tyrimų administracija birželio pradžioje pateiks daugiau informacijos apie tai, kaip progresuoja „El Niño“.
Pasaulinė meteorologijos organizacija mano, kad per ateinančius kelerius metus pasaulinė temperatūra pakils iki rekordinio lygio, kai baigsis „La Niña“ vėsinimo efektas ir prasidės „El Niño“., kuris gali smarkiai paveikti milijonų žmonių gyvenimus.
