Lietuvos moksleiviams – tarptautinis pripažinimas skaitymo įgūdžių įvertinime

Lietuva pagal ketvirtokų skaitymo gebėjimus patenka į sėkmingiausių šalių dešimtuką, rodo šiandien visame pasaulyje skelbiamo tarptautinio skaitymo gebėjimų tyrimo PIRLS (angl. Progress in International Reading Literacy Study) rezultatai. 2021 m. vykusiame tyrime dalyvavo 65 šalys. Lietuvos mokinių pasiekimai šiame tyrime geriausi per du dešimtmečius – nuo tada, kai šalis dalyvauja šiame tyrime.

Lietuvos rezultatai statistiškai reikšmingai aukštesni (552 taškai) už PIRLS skalės vidurkį (500 taškų) ir yra geresni palyginti su PIRLS 2016 rezultatu (548 skalės taškai).

Geriausių rezultatų pasiekė Singapūras (587 taškai), Airija (577 taškai), Honkongas (573 taškai).
Šalia Lietuvos yra Šiaurės Airija (566 taškai), Anglija (558), šiek tiek žemiau – Suomija (549 taškai)
ir Lenkija (549 taškai), JAV (548 taškai). Kaimynės Latvijos rezultatas žemesnis – 528 taškai.

Lietuvoje mergaitės (563 taškai) pasiekė statistiškai reikšmingai aukštesnių rezultatų nei berniukai
(542 taškai) – skirtumas 21 taškas.

Minimalų pasiekimų lygmenį pasiekė 97 proc. (tarptautinis vidurkis – 94 proc.), vidutinį – 86 proc.
(tarptautinis vidurkis – 75 proc.), aukštą – 54 proc. (tarptautinis vidurkis – 36 proc.) ir aukščiausiąjį
14 proc. (tarptautinis vidurkis – 7 proc.) Lietuvos ketvirtokų.

„Lietuvos mokiniai vienodai gerai skaito ir grožinius, ir informacinius tekstus. Grožinių tekstų
skaitymo rezultatų vidurkis – 552 taškai, informacinių tekstų skaitymo rezultatų vidurkis – 553
taškai. Lietuvoje nuo 2016 m. informacinių tekstų skaitymo vidurkis toks pats – 553 taškai, grožinių
– 3 taškais padidėjo“, – pristatydama tyrimą sakė Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo
asociacijos (IEA) Generalinės asamblėjos narė dr. Rita Dukynaitė.

Mokinių rezultatams įtakos turi ne tik mokykla, bet ir jų šeimų aplinka. Lietuvoje 37 proc. tėvų
nurodė mėgstantys skaityti, 16 proc. – nemėgsta. Atitinkamai skyrėsi jų vaikų rezultatai: 589 ir 544
taškai.

Kaip ir anksčiau, pasiekimai pagal vietovę, kurioje yra mokykla, išlieka panašūs: aukščiausių
rezultatų pasiekiama Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų mokyklose, žemiausių – mokyklose,
įsikūrusiose mažiau nei 3 tūkst. gyventojų turinčiose vietovėse. Aukščiausių ir žemiausių vidutinių
rezultatų skirtumas – 39 taškai.

„Įvairūs tyrimai rodė mokinių pasiekimų atotrūkį, todėl ši Vyriausybė ėmėsi veiksmų kurti sąlygas,
kad visi vaikai turėtų kuo geresnes ugdymosi galimybes, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios

vietos. Atsisakyta jungtinių klasių, pradėta Tūkstantmečio mokyklų programa, skiriamos valstybės
lėšos privalomam ikimokykliniam ugdymui vaikams iš socialiai jautrių šeimų, kad jie turėtų lygias
starto galimybes mokykloje“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja Agnė Liucilė
Andriuškevičienė.