Tai gali atrodyti kaip paprasti kištukai, tačiau prie šilumos siurblio ar elektromobilio įkroviklio prijungus vieną iš išmaniųjų valdiklių, galima sumažinti išlaidas namų ūkiui ir tausoti aplinką.
Ispanijos šiaurinėje dalyje esančiame Valjadolido mieste Santiago Camposas išbando naują technologiją, kuri žada pakeisti jo ir daugelio kitų žmonių energijos vartojimo būdą namų ūkiuose.

Praėjusių metų pabaigoje Camposas savo namuose įsirengė keletą išmaniųjų valdiklių ir dabar galės džiaugtis didesniu energijos suvartojimo efektyvumu ir mažesnėmis sąskaitomis už šildymą.

Daug privalumų

„Tai darau aplinkosaugos sumetimais ir norėdamas sutaupyti pinigų namuose, o ypač siekdamas efektyviai naudoti savo šilumos siurblį“, – pasakoja 55 metų Camposas, dirbantis vietiniame elektros energijos kooperatyve „Energética Coop“. „Taip pat noriu prisidėti prie naujos paslaugos, kuri, mano nuomone, gali turėti didelį poveikį mūsų nariams ir aplinkai, kūrimo.“

Sveiki atvykę į ES finansuojamą REDREAM projektą. Juo bus siekiama skatinti pigesnių atsinaujinančiosios energijos šaltinių naudojimą.

Įdiegus duomenimis pagrįstą technologinę sistemą, kuria optimizuojama, kaip ir kada vartotojai naudoja energiją, ši iniciatyva padeda Europai atsisakyti iškastinio kuro, pvz., anglies ir gamtinių dujų.

Mėnesius skelbiamos antraštės apie sparčiai augančias energijos kainas parodė, koks svarbus yra Europos tikslas padaryti energetiką ekologiškesne. Dar prieš Rusijai daugiau nei prieš metus įsiveržiant į Ukrainą, ES, kovodama su klimato kaita, rengė didesnius atsinaujinančiosios energijos tikslus 2030 metams.

Remiantis naujuoju Europos teisės akto projektu, dešimtmečio pabaigoje atsinaujinantieji energijos ištekliai vidutiniškai sudarys ne mažiau kaip 40 proc. ES suvartojamos energijos, palyginti su ankstesniu 2030 m. tikslu – 32 proc.

Tačiau šis tikslas kelia sunkumų ne tik dėl to, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių, tokių kaip saulės ir vėjo energija, išgavimas yra nepastovus.

Energijos paklausos pikas retai sutampa su atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos piku. Kai vakare savo namuose įjungiate šilumos siurblį, tikėtina, kad naudojama elektros energija bus pagaminta iš iškastinio kuro.

Prieinama ir lengva naudoti

„Dabartinės vartotojų galimybės keisti energijos vartojimą yra labai ribotos“, – sako energetikos ekspertas daktaras Álvaro Sánchezas Mirallesas, kuris koordinuoja projektą REDREAM. Tai yra trejų metų iniciatyva, kuri tęsis iki šių metų rugsėjo.

Pagrindinė projekto idėja – tai „energijos ekosistema“, kuri gali sumažinti paklausos pikus, tolygiau paskirstydama energijos vartojimą per visą dieną. Sistema gali valdyti įrenginius nuotoliniu būdu ir pasinaudoti sąlygomis, kai atsinaujinantieji energijos ištekliai yra lengvai prieinami.

Vėjo elektrinės jūroje

Pavyzdžiui, jei diena saulėta ir saulės energijos yra daug, sistema žino, kad reikia pasinaudoti švaresnės ir pigesnės energijos galimybe įkrauti, pavyzdžiui, elektrines transporto priemones.
Pasak Ispanijos sostinėje dirbančio Madrido popiežiškojo Komiljaso universiteto (Universidad Pontificia Comillas) Technologinių tyrimų instituto (IIT) vyresniojo docento Miralleso, visa tai reiškia, kad reikia daugiau naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir tai daryti taip, kad būtų praktiška namų ūkiams.

Programėlės sąsaja padeda vartotojams geriau suprasti vartojimą, o „energijos asistentas“ pataria, ką pasirinkti.

Vienu režimu įrenginiai automatiškai įjungiami, kai atsinaujinančiųjų energijos išteklių yra daug ir jie pigesni. Kitais atvejais vartotojams siunčiamas įspėjimas apie šiuos momentus ir paliekama teisė patiems nuspręsti, ar įjungti prietaisus, ar ne.

Valjadolide gyvenantis Camposas teigia, kad leido technologijai priimti visus sprendimus, susijusius su jo šilumos siurbliu, ir giria visą sistemą.

„Nustatau, kad ji automatiškai valdytų mano šilumos siurblį“, – pasakoja jis. „Ją labai lengva naudoti ir ji jau turi didelį poveikį.“

Camposas sako, kad dar per anksti apskaičiuoti tikslias sutaupytas lėšas.

Nors kol kas šią technologiją išbando tik keli vartotojai Ispanijoje, Kroatijoje ir Jungtinėje Karalystėje, per ateinančius metus ją išplėtus, ji gali turėti didelį poveikį skatinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą.

„Mūsų tikrasis siekis – turėti milijonus naudotojų, kad šiuos pokyčius galėtume įgyvendinti plačiu mastu“, – sako Mirallesas.

Elektromobilis

Atvirkštinis vaidmuo

Pasitelkdama vietos partnerius, REDREAM taip pat padeda vartotojams tapti atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamintojais, todėl atsirado terminas „prosumeriai“.

Tai gali būti daroma įvairiomis formomis – nuo vėjo jėgainės pastatymo bendruomenėje iki saulės kolektorių įrengimo ant namų stogų. Komanda įžvelgia dar vieną galimybę padidinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir sumažinti energijos sąnaudas.

Valjadolide gyvenantis Camposas svarsto, kaip naudojant REDREAM technologiją būtų galima tiesiogiai naudoti saulės energiją, kurią jis gamina ant savo namo stogo.

Naudojant šią technologiją galima integruoti vietinę energijos gamybą ir energijos vartojimą namų ūkiuose.

Kiti taip pat įžvelgia didesnės vietinės atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamybos naudą.
Kostas Galanakis koordinuoja projektą „Smart-BEEjS“ – aštuonių Europos universitetų ir mokslinių tyrimų centrų konsorciumą, skatinantį „teigiamos energijos rajonų“ arba PED plėtrą.

Projektu yra papildomi ES planai iki 2025 m. sukurti 100 tokių energijos rajonų. Jis prasidėjo 2019 m. ir tęsis iki šių metų balandžio mėn.

PED – tai bendruomenės ar rajonai, kurie, patys gamindami atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pagamina daugiau energijos, nei suvartoja.

Sėkmingas ciklas

Vėliau ši energija gali būti parduodama atgal į tinklą, o pakartotinai investavus pelną susidaro sėkmingas ciklas: pajamos, gautos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, naudojamos vietos ekologiniam perėjimui spartinti ir gali padėti skurdesniems namų ūkiams apmokėti sąskaitas už energiją.

Yra sėkmingų pavyzdžių, tačiau jie paprastai yra nedidelio masto. „Smart-BEEjS“ juos naudoja bandydama nustatyti, kas veikia ir ko reikia, kad atsirastų daugiau PED.

Galanakis atkreipia dėmesį į tokius atvejus kaip Aardehuizenas Nyderlanduose ir Samsės sala Danijoje, kur vartotojai gauna ekonominę ir aplinką tausojančią naudą gamindami savo energiją.

Aardehuizene yra tik 23 namai. Kiekvienas iš jų šildomas pasyvia saulės šiluma (dideli langai į pietų pusę), saulės kolektoriais, malkomis kūrenamomis krosnelėmis ir šilumos siurbliais.

Nors bendruomenė yra prijungta prie elektros tinklo, dėl saulės kolektorių ji iš esmės yra nepriklausoma.

Elektra

1997 m. Samsė laimėjo vyriausybinę sutartį, pagal kurią siekė energetinės nepriklausomybės ir 100 proc. naudoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius. Praėjus daugiau nei ketvirčiui amžiaus, sala pati pasigamina visą elektros energiją ir šilumą, naudodama jūroje ir sausumoje esančias vėjo jėgaines ir saulės kolektorius.

Pasak Galanakio, kuris yra Notingamo Trento universiteto (Nottingham Trent University) (Jungtinė Karalystė) inovacijų sistemų ir verslumo docentas, politinė parama ir naujas finansavimas yra labai svarbūs, kad PED klestėtų, tačiau „Smart-BEEjS“ komandos pateikti įrodymai gali būti naudojami priimant būsimus politinius sprendimus.

Ilgalaikėje perspektyvoje jis mato didėjančią paklausą ir didžiulį potencialą kurti energetikos sistemas „iš apačios į viršų“, kad jos būtų naudingos labiausiai pažeidžiamiems visuomenės nariams.

„Daugiausia dėmesio skiriame energetikos sistemos decentralizavimui, kad sumažintume priklausomybę nuo iškastinio kuro ir padarytume ją socialiai teisingą, kad ji nepaliestų pažeidžiamų žmonių“, – teigia Galanakis.

Šiame straipsnyje minėti tyrimai buvo finansuojami programos „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ (MSCA) lėšomis. Šis straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją