2014 m. liepos pradžioje, praleidęs 31 dieną vandenyno dugne esančiame siaurame vamzdyje, į paviršių prie Floridos salų išniro Fabienas Cousteau. Iki tol joks mokslininkas nebuvo taip ilgai išbuvęs po vandeniu.
Ši povandeninė misija – tai tik priešistorė to, ko siekia Prancūzijoje gimęs naras ir aplinkosaugininkas. Jei tai priklausytų nuo F. Cousteau, jau 2025 m. vandenyno gelmėje būtų pastatytas ir paruoštas naudoti Tarptautinės kosminės stoties (TKS) atitikmuo.
Teigta, kad tyrimų stoties „Proteus“ (liet. „Protėjas“) projektavimo darbai bus baigti 2022 m., o per ateinančius metus stotis bus pastatyta maždaug 18 m gylyje prie Karibų jūroje esančios Kiurasao salos. F. Cousteau siekia įkurti nuolat gyvenamą povandeninę bazę, kurioje mokslininkai galėtų intensyviai ir netrukdomi tyrinėti vandenyną.
Kol kas esame ištyrinėję tik apie 5 % vandenynų, tačiau „Protėjo“ stotyje gyvensiantys mokslininkai ne tik siekia geriau pažinti vandenyno gelmes ir sužinoti, kaip apsaugoti jo gyvūniją bei augaliją, bet ir tikisi atrasti naujų organizmų.
31 diena vandenyne
Būsimą didžiausią povandeninę tyrimų stotį „Protėjas“ suprojektavo Šveicarijos pramonės dizaineris Yves’as Béharas. Povandeninę bazę iš esmės sudarys du apvalūs aukštai, sujungti spiralės formos koridoriumi. Abiejų aukštų pakraščiuose prijungtus modulius planuojama naudoti kaip laboratorijas, gyvenamuosius kambarius ar augalų daigynus, o prireikus juos atitinkamai įrengti arba išmontuoti. „Protėjo“ modulių konstrukcijas galima prilyginti TKS. NASA, bendradarbiaudama su Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ ir kt., įkūrė kosminę stotį kaip tyrimų laboratoriją, kurioje astronautai gali gyventi savaites ar mėnesius ir vykdyti mokslinius eksperimentus. Tyrimus pagal „Protėjo“ programą atliks akvanautai – ilgai po vandeniu išbūti galintys narai.
Didžiausia šiuo metu egzistuojanti povandeninių tyrimų buveinė yra rifo bazė „Aquarius“ (liet. „Vandenis“). Joje 2014 m. F. Cousteau praleido 31 dieną. Ši rifo bazė pastatyta 1986 m., joje surengta daugiau nei 120 mokslinių tyrimų misijų. Mokslinių tyrimų stotis įrengta 9 km nuo kranto 19 m gylyje. 2021 m. joje treniravosi misijai į Mėnulį besiruošiantys Nasos astronautai.
Nepaisant šešių miegamųjų vietų, nedidelės virtuvės, oro kondicionieriaus ir belaidžio interneto, 37 kv. m ploto „Vandenio“ rifo bazė nėra pritaikyta ilgoms komandiruotėms. Pasak F. Cousteau, turime pradėti mąstyti plačiau.
Garsus senelis
Jei pavardė Cousteau jums jau kažkur girdėta, taip yra ne veltui. Fabieno senelis buvo legendinis naras ir filmų kūrėjas Jacques’as Cousteau, išgarsėjęs visame pasaulyje daugybe dokumentinių filmų. Dėvėdamas raudoną kepuraitę, J. Cousteau pasakodavo apie savo ekspedicijas su specialiai tam pritaikytu mokslinių tyrimų laivu „Calypso“ (liet. „Kalipsė“).
7 deš. J. Cousteau įkūrė tris bazes: „Conshelf I“, „Conshelf II“ ir „Conshelf III“, kad išsiaiškintų, ar žmogus gali ilgą laiką gyventi po vandeniu. 1962 m. du akvanautai persikėlė į bazę „Conshelf I“, esančią 10 m gylyje prie Marselio (Prancūzija). J. Cousteau padarė išvadą, kad žmogus po vandeniu gali išbūti ilgą laiko tarpą, tačiau saulės šviesos trūkumas kelia pavojų jo sveikatai.
XX a. 7 deš. ekspedicijas iš dalies finansavo naftos kompanijos, tokios kaip „BP“, kurios siekė ištirti vandenyno dugną, kad rastų naujų naftos telkinių. Tačiau vienintelis F. Cousteau tikslas – atidžiai ištirti jūros aplinką.
Jokios dekompresinės ligos
„Protėjuje“ bus įrengta įvairių laboratorijų, miegamųjų, virtuvė, svetainių, vonios kambarių ir pirmasis pasaulyje povandeninis šiltnamis, kuriame gyventojai galės patys auginti daržoves. Mokslininkai mokymo tikslais arba krante esantiems kolegoms ir partneriams darys tiesiogines vaizdo transliacijas iš bazėje įrengtos kino studijos.
Be to, povandeninės stoties šonuose ir lubose bus įrengti dideli iliuminatoriai, pro kuriuos pateks natūrali šviesa – taip bus kompensuotas saulės šviesos trūkumas, kurį prieš šešis dešimtmečius akcentavo J. Cousteau.
Vienas didžiausių povandeninės bazės, tokios kaip „Protėjas“, pranašumų yra tai, kad jos gyventojus veikia toks pats slėgis, kaip ir juos supančiame vandenyne, todėl nėra pavojaus susirgti dekompresine liga. Be to, akvanautai, rinkdami mėginius ir atlikdami stebėjimus, gali nardyti iki 12 valandų per parą.
Dekompresinė liga – tai reiškinys, atsirandantis tada, kai naras per greitai iškyla į paviršių, kuriame slėgis yra mažesnis nei po vandeniu. Dėl slėgio pokyčio kraujyje ir audiniuose susidaro azoto burbuliukų, galinčių sukelti galvos svaigimą, sąnarių skausmą, o kartais – ir sąmonės netekimą ar net mirtį. Tačiau, ilgai būnant tame pačiame gylyje ir esant tam pačiam slėgiui, organizmas pripranta prie aplinkos – tai dar vadinama prisotintuoju nardymu.
Apsirengę nardymo kostiumus, mokslininkai palieka „Protėją“ per atvirą vandens baseiną, vadinamą Mėnulio baseinu, esantį povandeninės bazės viduje. Jame esantis slėgis atitinka vandenyno slėgį. Grįžę į „Protėjo“ vidų, narai gali nusimesti nardymo įrangą ir laisvai kvėpuoti.
Trimatis vandenyno dugno žemėlapis
Stabiliai ir saugiai pastatyti „Protėją“ ant vandenyno dugno – tikras technologinis iššūkis. Povandeninė stotis turi stovėti ant penkių atramų, o šios turi būti tokios lanksčios, kad galėtų prisitaikyti prie vandenyno srovių ir dugno poveikio bei taip užtikrinti „Protėjo“ stabilumą. 2021 m. F. Cousteau su kolegomis, naudodami daugiaspindulius echolotus, trimačiu būdu išsamiai kartografavo vandenyno dugną ir pagal atsispindėjusias garso bangas nustatė atstumą iki vandenyno dugno.
Naudodamas echolotą, F. Cousteau sudarė maždaug 6 kv. km prie Kiurasao salos esančių rifų žemėlapį ir nustatė idealias vietas, kuriose galėtų būti statoma „Protėjo“ bazė. Už kosminę stotį primenančios bazės statybą, kuri turėtų prasidėti 2023 m., bus atsakinga Italijos bendrovė „Drass Group“.
F. Cousteau tikisi, kad 18 m gylyje esanti „Protėjo“ bazė ne tik padės atrasti naujų vandenyno gelmėse gyvenančių rūšių, bet ir galbūt paskatins medicininius tyrimus.
Treji metai arba vienas mėnuo
Kai kurių rūšių jūros kempinėse yra medžiagų, kurios naudojamos vaistams nuo vėžio. Nuodugniau tyrinėjant vandenynus gali būti aptikta ir kitų dar nežinomų organizmų, galinčių padėti mokslininkams. Lūkesčiai dideli.
F. Cousteau apskaičiavo, kad per 31 dieną, 2014 m. praleistą „Vandenio“ rifo bazėje, jis su komanda atliko tiek eksperimentų ir stebėjimų, kad vykdant tik įprastas nardymo misijas tam pačiam rezultatui pasiekti būtu reikėję maždaug trejų metų. Mokslininkai darė sulėtintus vaizdo įrašus, naudodami specialiai tam pritaikytą kamerą, kuri per sekundę gali užfiksuoti 20 tūkst. kadrų. Kamera nufilmavo detalų vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotos staigios, vos 0,3 sek. trunkančios, burnakojų atakos.
„Protėjo“ bazė bus gerokai didesnė ir mokslininkams suteiks daugiau galimybių nuodugniau nei bet kada anksčiau ištirti vandenyno gelmes ir atskleisti ten slypinčias paslaptis.
Ilgainiui povandeninę stotį papildys maždaug 70 m gylyje esanti palydovinė bazė, iš jos narai galės vykdyti trumpas, kelių valandų trukmės, misijas ir tada vėl grįžti į „Protėją“.
Daugiau nei 20 metų TKS tyrinėjo virš mūsų plytintį kosmosą, o dabar pagaliau atėjo laikas nuodugniai ištirti ir mūsų planetą.
