Pasak Šiaurės Jutlandijos istorijos muziejaus, kuriame tiriami rasti objektai, ekspertų, vienas radinys ypač įdomus – du ornamentuoti sidabriniai rutuliukai ant sidabrinio strypelio, panašu, kad tai – didelės apskritos formos segės dalis, rašoma iflscience.com.
Muziejaus darbuotojų teigimu, ši juvelyrinio dirbinio dalis tokia didelė ir kokybiška, kad veikiausiai priklausė vyskupui ar karaliui. Galbūt šią puošmeną pagrobė žygio į Airiją metu, maždaug už 1200 jūrmylių nuo tos vietos, kur buvo rastas lobis.
Brangenybes grobusiems vikingams buvo svarbu ne meninė dirbinių vertė ar monetas išleidusi valdžia, – daug monetų yra ne daniškos, o vokiškos ir arabiškos, – jiems svarbiausia buvo sidabro, iš kurio jos nukaldintos, svoris.
Mokslininkai, tyrinėjantys radinį, gali gana tiksliai jį datuoti dėl garsiojo karaliaus Haraldo atsivertimo į krikščionybę gyvenimo viduryje: monetų vienoje pusėje yra kryžius, kurio nebūtų buvę iki maždaug 960 m. vidurio.
Lobis – beveik 1000 metų senumo; daniškos monetos kaldintos 970 ar 980 m. po Kristaus, vėlyvuoju Haraldo Blatando valdymo laikotarpiu. Radinį tyrinėję mokslininkai galėjo tiksliai nustatyti datą, kadangi žinoma, kad karalius Haraldas gyvenimo viduryje priėmė krikščionybę, – vienoje monetų pusėje yra kryžius, kurio negalėjo būtų maždaug iki 965 m.
Radinio vieta taip pat suteikia žinių apie galimą monetų nukaldinimo laiką. Sidabras rastas labai arti senovėje stovėjusios vikingų Fyrkato tvirtovės – ši pilis naudota trumpą laikotarpį, apie 980 m. Tyrėjams nėra aišku, kodėl šią pilį paliko; sprendžiant iš duomenų, rastų kitose vietovėse, taip galėjo nutikti skirtingų kartų atstovams kovojant dėl valdžios.
Ši versija atrodo galima, nes tai paaiškintų, kodėl buvo palikta tokia gausi kolekcija. „Gal pilį atidavė ne visiškai savo noru, gal tai įvyko po to, kai Haraldas Blatandas ir jo sūnus Svendas Tveskedas galiausiai išsprendė konfliktą“, – spėja archeologas, muziejaus prižiūrėtojas Torbenas Trieras-Christiansenas.
Jeigu Fyrkato pilyje iš tiesų vyko neramumai, logiška, kad vietos valdovas nusprendė paslėpti savo vertingus dalykus Bramslevo lauke“, – pridūrė jis.
Dėl šio neramumo, o gal dėl vėliau buvusių šimtmečių žemdirbystės, monetų ir sidabro dirbinių lobis aptiktas ne vietoje ar dviejose vietose – visi dirbiniai buvo pasklidę nemenkoje teritorijoje.
Ekspertams būtų sunku įvardinti, iš kurio lobio yra vienas ar kitas daiktas, šiaip ar taip, tyrėjams džiugus faktas – vyks kitas tyrimas, kurio metu tikimasi ne tiek rasti daugiau lobių, kiek suprasti, kur ir, visų pirma, kodėl daiktai buvo užkasti.
„Vien šie sidabro lobiai jau yra stulbinama istorija, – teigė T. Trieras-Christiansenas. – Ką jau kalbėti apie jų radimą gyvenvietėje, esančioje vos už aštuonių kilometrų nuo Haraldo Blatando vikingų tvirtovės Fyrkatas. Tai be galo įdomu.“
