Peržiūrėję dešimtmečių duomenis apie fiziologinį bei psichologinį susijaudinimą, tyrinėtojai tvirtina nustatę idealias sąlygas, reikalingas orgazmui pasiekti, rašo sciencealert.com.
„Sukūrėme pirmąjį sėkmingą matematinį lytinio veiksmingumo modelį“, – sakė matematikas Konstantinas Blyussas, vienas pagrindinių tyrėjų iš Jungtinės Karalystės Sasekso universiteto.
„Mūsų rezultatai apima fiziologinius ir psichologinius aspektus, reikalingus kulminacijai pasiekti. Jie sustiprina ir matematiškai įrodo jau egzistuojančias sekso psichologijos studijas“.
Žinoma, kalbant apie seksą ir seksualinį pasitenkinimą, negali būti universalių variantų, todėl žiūrėkite į tai šiek tiek skeptiškai. Autoriai neduoda garantijos, kad orgazmą patirs kiekvienas ir kiekvieną kartą.
Jie labiau tikisi, kad jų duomenys tik padidins šansus patirti orgazmą.
Pati matematinė formulė iš tikrųjų yra gana sudėtinga ir ji nebus itin naudinga įkarščio momentu. (Šį tyrimą įkvėpė matematikos naudojimas siekiant pagerinti sportinius rezultatus.)
Tačiau tyrėjai priėjo vienos svarbios išvados: jei pačioje pradžioje jusite pernelyg stiprų psichologinį susijaudinimą, jums gali kilti problemų pasiekiant orgazmą.
„Svarbiausia išvada yra ta, kad per didelis psichologinis susijaudinimas viso proceso pradžioje gali trukdyti pasiekti kulminaciją“, – sakė K. Blyussas.
„Paprasčiau tariant, mūsų rezultatus galima apibendrinti taip: „Per daug apie tai negalvokite“.
Dar svarbiau, kad šiai komandai pavyko padaryti tai, ko nepavyko kitiems – rasti būdą, kaip matematiniais modeliais nuspėti, ar žmogus pasieks orgazmą.
Žinoma, kyla didysis klausimas, kodėl tyrinėtojai susitelkė ties vyrais, kuriems ir taip yra daug lengviau pasiekti kulminaciją, nei moterims.
Tačiau daugelis jų tam tikru gyvenimo laikotarpiu taip pat patiria seksualinių sutrikimų, be to, jų susijaudinimo ciklas paprastai būna daug paprastesnis, todėl vyrai mokslininkams tapo parankesniu atspirties taškas šioms lygtims sudaryti.
„Mūsų išvados nušviečia socialinio tabu temą, kuri, mūsų nuomone, gali būti naudinga gydant klinikinę seksualinę disfunkciją“, – sakė matematikė ir viena iš tyrėjų Yuliya Kyrychko iš Sasekso universiteto.
„Tai, ką sužinojome iš šios studijos, ketiname panaudoti matematiškai modeliuojant moterų seksualinį atsaką, kuris fiziologiškai – ir matematiškai – yra sudėtingesnis nei vyrų“.
Tyrėjai lygtis kūrė analizuodami duomenis iš keturių vyrų lytinio susijaudinimo etapų: sužadinimo, pakilimo, orgazmo ir atomazgos.
Viena iš pagrindinių studijų, kuriomis jie rėmėsi, buvo kultinis 1966 metų tyrimas, padėjęs suformuluoti Masterso – Johnsono seksualinio atsako ciklo teoriją. Jis apėmė duomenis iš 10 tūkst. lytinių aktų, kuriuos laboratorijoje atliko 382 moterys ir 312 vyrų.
Tuomet komanda savo rezultatus palygino su 2006 metais Nyderlanduose atliktais tyrimais.
Šių tyrimų metu tyrėjai sutikimą davusius dalyvius guldė į funkcinio magnetinio rezonanso aparatus ir stebėjo jų neurologinius pokyčius, kol šie atliko seksualinius veiksmus ir pasiekė kulminaciją.
Matematinis modelis taip pat atsižvelgė į tyrimus, analizavusius spontanišką susijaudinimą dienos metu, nugaros smegenų traumas patyrusių vyrų reakcijas ir „šlapius sapnus“.
Išnagrinėję visus šiuos duomenis, tyrėjai sudarė dvi skirtingas matematines lygtis – vieną, susijusią su psichologiniais veiksniais, o kitą – su fiziologiniais.
Kaip jau minėjome, šios formulės nėra tai, ką būtų galima panaudoti miegamajame. Kai kuriuos skaičiavimus galite pamatyti šiame dokumente.
Tačiau jos skirtos tam, kad nužymėtų sąlygas, kurioms esant, susijaudinimo ciklas gali baigtis orgazmu – arba ne. Tai galėtų padėti mokslininkams geriau suprasti seksualines problemas.
Kadangi kiekvieno žmogaus seksualinė veikla apima labai įvarius dirgiklius, komanda naudojosi stochastika – tikimybių teorija. Iš esmės tai yra atsitiktiniai reiškiniai, kuriuos galima statistiškai analizuoti.
„Mums pavyko aptikti optimalius stochastinius pabėgimo kelius, kurie parodo, kaip seksualinis atsakas, veikiamas smulkių stochastinių trikdžių, vystosi orgazmo link“, – rašė K. Blyussas ir Y. Kyrychko.
Dabar, kai sugebėjome kiekybiškai išreikšti ir sukurti taip trokštamo orgazmo modelį, tikėkimės, kad matematika padės mums visiems labiau priartėti prie seksualinio pasitenkinimo.
Tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Chaos: An Interdisciplinary Journal of Nonlinear Science“.
