Pasak Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), apskaičiuota, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius pasieks beveik 10 mlrd., todėl pasauliui reikalingi inovatyvūs mokslo ir technologijų sprendimai, kurie leistų padidinti sukuriamo maisto kiekius auginant atsparesnes kultūras.
Po 2022 m. Europą nusiaubusių sausrų, kai kurios vakarų šalys, tokios kaip Prancūzija ir Ispanija daliai visuomenės apribojo vandens naudojimą baseinams bei automobilių plovimui, o ūkininkams teko sumažinti įprastą vandens suvartojimą pusiau. Daugelis centrinės Europos šalių, tarp jų Vokietija, Austrija, Šveicarija bei Italija pastebėjo iki 40 proc. mažesnį kritulių kiekį 2023 m. žiemą (lyginant su patarųjų 30 metų vidurkiu), kuris turės įtakos ateinančios vasaros sausroms, rašoma „The Guardian“.
Žurnale „Environmental Research Letters“ (2022 m.) paskelbtame tyrime teigiama, kad per pastaruosius penkiasdešimt metų Europoje dėl karščio bangų ir sausrų patiriami pasėlių nuostoliai patrigubėjo, o nuostoliai kasmet siekia daugiau nei 9 mlrd. eurų. Ataskaitoje pabrėžiama, kad jei iki 2100 m. temperatūra pakiltų 4 °C, o ES nebus reikšmingai prisitaikyta prie klimato krizės, tai kainuos daugiau nei 65,5 mlrd. eurų per metus.
Tikisi atšiauriam klimatui atsparesnių augalų
JT praneša, kad panašūs tyrimai vykdomi jau nuo 1946 m., tačiau tai pirmas kartas, kai TATENA ir JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) atlieka į kosmosą išsiųstų sėklų genominę ir biologinę analizę, skatinant augalų mutacijas, kurios galėtų būti naudingos žmonėms ir planetai.
Eksperimentu siekiama sukurti naujus augalus, kurie galėtų prisitaikyti prie klimato kaitos ir padėtų padidinti pasaulinį aprūpinimą maistu.
„Tai mokslas, kuris netolimoje ateityje gali turėti realios įtakos žmonių gyvenimui. Šie eksperimentai padės auginti stipresnius augalus ir išmaitinti daugiau žmonių“, – sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Mariano Grossi.
2022 m. lapkričio 7 d. dviejų rūšių sėklos buvo išsiųstos NASA krovininiu erdvėlaiviu be įgulos. Pirmoji – arabidopsis kruopų rūšis, itin plačiai tyrinėjama augalų botanikų ir genetikų. Antroji – sorgas, kuris priklauso sorų šeimai ir yra sausrai bei karščiui atsparus grūdas, auginamas maistui daugelyje besivystančių šalių. Būdamos kosmose jos buvo veikiamos kosminės spinduliuotės, mikrogravitacijos ir ekstremalios temperatūros Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) ir už jos ribų.
Jungtinio Branduolinių technologijų, maisto ir žemės centro mokslininkai planuoja auginti į Žemę grąžintas sėklas ir stebėti, ar jos turi naujų, įprastoms veislėms nebūdingų savybių. Mokslininkų teigimu, atlikti tyrimai padės suprasti, ar kosminė spinduliuotė ir atšiaurios kosmoso sąlygos gali padėti augalams tapti atsparesniems vis sudėtingesnėmis augimo sąlygomis Žemėje.
„Žaviuosi gamtos atsparumu ir džiaugiuosi begaline nauda, kurią kosmoso tyrinėjimai gali duoti mūsų žemės ūkio ir maisto produktų sistemoms, kad jos taptų veiksmingesnės, įtraukesnės, atsparesnės ir tvaresnės visame pasaulyje“, – sakė FAO generalinis direktorius Qu Dongyu.
