Paklauskite mažoje įmonėje dirbančio žmogaus, kaip jam sekasi, ir galite sulaukti įvairių atsakymų. Viena vertus, darbas mažoje organizacijoje gali būti malonus, įdomus ir kūrybingas. Kita vertus, jis neretai sukelia nerimą, įtampą ir vienatvę. Ellos Arensman nuomone, dėl mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) (nepriklausomai nuo sektoriaus) pobūdžio jų darbuotojai yra pažeidžiami psichologinės ir emocinės gerovės prasme. Kitaip nei didesnėms įmonėms, MVĮ dažnai trūksta specializuotos pagalbos šioje srityje.
Mažos įmonės, dideli išbandymai
Arensman yra Airijos Korko universitetinio koledžo visuomenės psichikos sveikatos profesorė ir ES finansuojamo MENTUPP projekto, kuris prasidėjo 2020 m. ir tęsiasi šiais metais, koordinatorė. Kartu su partneriais iš visos Europos šio projekto iniciatyva yra taikomas naujas metodas, padedantis MVĮ spręsti darbuotojų psichikos sveikatos problemas, įskaitant depresiją. „Tikime, kad MENTUPP gali padėti rūpintis žmonių psichikos sveikata, – teigė Arensman. – Tuomet galbūt pavyks sustabdyti depresijos progresavimą.“
Europos Sąjungoje yra apie 23 mln. MVĮ, kurios apibrėžiamos kaip įmonės, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. eurų. Šios įmonės sudaro daugiau kaip 90 proc. ES įmonių – nuo statybos įmonių ir vežėjų iki kavinių ir kirpyklų.
Keturis dešimtmečius Arensman tarptautiniu mastu atlieka darbą, sprendžiantį savęs žalojimo, savižudybių, depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis ir psichikos sveikatos stigmatizacijos darbe problemas. Ji pastebėjo, kad vis dažniau darbuotojai susiduria su iššūkiais, turinčiais rimtų pasekmių tiek jiems patiems, tiek platesnei visuomenei.
Depresija ir nerimas šiuo metu yra labiausiai paplitusios psichologinės ir emocinės problemos, su kuriomis susiduriama darbo vietoje. Vienas iš penkių darbuotojų teigia, kad jo psichikos sveikata prasta. Šią problemą tik dar labiau paaštrino 2020 m. kilusi COVID-19 pandemija. Prisidėjus dabartinei pragyvenimo išlaidų krizei, sukeltai didelės infliacijos, labai padidėjo ir grėsmė psichikos sveikatai.
Dėl prarasto produktyvumo ir neatvykimo į darbą patiriamos neigiamos pasekmės ekonomikai yra stulbinamos. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos skaičiavimais, nuostoliai, kasmet pasaulyje patiriami dėl depresijos ir nerimo nulemto mažesnio produktyvumo darbe, siekia 1 trilijoną JAV dolerių (apie 940 milijardų eurų).
Tokiomis dramatiškomis aplinkybėmis dabar ES lygmeniu daugiausia dėmesio skiriama intervencijai, būtent čia MENTUPP gali atlikti svarbų vaidmenį.
Trys pažeidžiami sektoriai
Šis projektas suteikia MVĮ darbuotojams galimybę naudotis nemokamais internetiniais ištekliais. Tikslas – užpildyti pagalbos žmogaus gerovei spragą trijuose sektoriuose, kuriuose
darbuotojai laikomi itin pažeidžiamais: statybų, sveikatos priežiūros ir informacinių technologijų.
2019 m. Arensman paskelbė tyrimą apie darbe atsirandančius rizikos veiksnius, susijusius su savižudybėmis. Tada ji ir pradėjo šią pagalbos gerinimo misiją.
„Aš tiesiog supratau, kad turime daug daugiau dirbti eidami prieš srovę, kol žmogus dar nepateko į savižudybės krizę,“ – teigė Arensman. MENTUPP komanda įkvėpimo semiasi iš Australijoje pirmą kartą sukurtos savižudybių prevencijos programos, padedančios statybininkams atvirai kalbėti apie nerimą, depresiją ir mintis apie savižudybę.
Pastarąjį dešimtmetį „Statybų draugai“ (angl. Mates in Construction, MIC) kovoja su stigmomis, susijusiomis su psichikos sveikata, ir skleidžia informaciją apie savijautos gerinimo būdus tradiciškai vyrų dominuojamame sektoriuje, kuriame tokius pokalbius gali būti sunku užmegzti.
Arensman savo veiklą vadina „išskirtine“, nes pavyko panaikinti kliūtis ir padidinti pagalbą gaunančių darbuotojų skaičių.
2020 m. MIC ir Melburno universiteto ataskaitoje teigiama, kad nuo tada, kai buvo pradėta įgyvendinti „Draugų“ programa, Australijos statybininkų savižudybių skaičius sumažėjo beveik 8 proc. ir priartėjo prie daugelio Australijos valstijų vyrų savižudybių vidurkio. Šiuo metu Arensman išbando MENTUPP internetinę pagalbos sistemą. Joje gausu įrodymais pagrįstos medžiagos – nuo pasiūlymų, kaip destigmatizuoti pokalbius apie psichikos sveikatą darbe, iki MVĮ darbuotojų gerovės didinimo.
Individualizuoti patarimai
Barselonoje (Ispanija) daktarė Beatriz Olaya nustatė psichikos sveikatos problemas, panašias į tas, su kuriomis susiduria MVĮ darbuotojai.
„Kai pradėjome dirbti šiose mažose įmonėse, supratome, koks didelis yra poreikis, – sakė klinikinė psichologė Olaya. – Žmonėms reikia psichologinės pagalbos ir jie dažnai nežino, kaip jos gauti.“ Ji koordinuoja ES finansuojamą projektą EMPOWER, kuriame sprendžiami panašūs klausimai kaip ir MENTUPP ir kuris taip pat prasidėjo 2020 m.
Iki 2024 m. vidurio veiksianti EMPOWER yra e. sveikatos platforma, kurią sudaro interneto svetainė, programėlė, internetinis vaizdo įrašas ir tekstiniai ištekliai.
Užsiregistravęs svetainėje arba programėlėje, asmuo užpildo keletą klausimynų, kurie projekto komandai padeda gauti išsamią informaciją apie esamą įtampos lygį, depresiją, nerimą, miegą ir psichosocialinius rizikos veiksnius. Tada EMPOWER sistema sukuria keletą specialiai pritaikytų patarimų, kurie padeda žmonėms jaustis geriau.
Taip pat teikiama pagalba tiems, kurie dėl psichikos sveikatos problemų išeina nedarbingumo atostogų. Kiekvieno prisijungimo metu naudotojo prašoma nurodyti, kaip jis jaučiasi, ir tik tada jam pasiūlomi psichologiniai metodai, padedantys pagerinti nuotaiką arba nenukrypti nuo tikslo.
Tai kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai bei populiarios kasdienės tikslų nustatymo užduotys, didinančios motyvaciją. „Jei nuspręsite bėgioti du kartus per savaitę ir norėsite įtvirtinti šį naują įprotį, kad pagerintumėte savo nuotaiką, programėlė jums apie tai primins ir apdovanos,“ – pasakojo Olaya. Kai kurie patarimai pagrįsti kognityvine elgesio terapija, kurios metu mokoma sunkumų
įveikimo įgūdžių, sutelkiant dėmesį į tai, kaip mintys, įsitikinimai ir nuostatos veikia jausmus ir veiksmus.
Olaya ir jos komanda sukūrė EMPOWER kartu su Suomijos, Lenkijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės įmonėmis. Programėlės versijas įvairiomis kalbomis šiuo metu išbando daugiau
nei 600 žmonių keturiose šalyse. „Norime įrodyti, kad tai ir nebrangu, ir veiksminga,“ – teigė Olaya.
Vilties teikiantys ženklai
Kalbant apie MENTUPP projektą, jo pagalbos sistema taip pat turi programėlę, o visas paketas vis dar bandomas. Rezultatų laukiama vėliau šiais metais. Arensman mano, kad, prieš pradedant plačiau taikyti šią sistemą, ją dar reikės patobulinti ir patikslinti. Kaip gerą ženklą ji prisiminė, kad paketu pasinaudojusiai nedidelei Airijos statybų bendrovei geriau sekėsi palaikyti vieno iš savo darbuotojų psichikos gerovę.
„Jie mums papasakojo, kad jei nebūtų turėję šių išteklių, nebūtų pastebėję įspėjamųjų ženklų, – tvirtino Arensman. – Šie ištekliai jiems padėjo atpažinti, kas vyksta, ir imtis veiksmų.“ Kitose šalyse partnerėse, naudojančiose MENTUPP, atsiliepimai taip pat buvo džiuginantys.
Arensman tikisi, kad šis projektas galiausiai bus toks pat veiksmingas kaip ir „Draugų“ projektas Australijoje, nes sumažins savęs žalojimo ir savižudybių skaičių, padidins pasitenkinimą darbu ir produktyvumą. „Mes dar nesame pasiekę šio tikslo, bet tikimės, kad pasieksime jį labai greitai,“ – teigė ji.
Šis straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.
