2500 metų senumo etruskų kapo, esančio Tarkvinijoje (Italija), sienos buvo ištapytos ryškiaspalviais šokėjais ir muzikantais. Ant šalia Romoje I amžiuje mirusios moters laidotuvių urnos nupiešta pora, žaidžianti stalo žaidimą.

Nors kapai ir urnos gali atrodyti mažai tikėtinos vietos atrasti šokančių arba stalo žaidimus žaidžiančių žmonių vaizdus, antikoje jie perdavė svarbias žinias apie asmeninius ryšius ir visuomenę.

Viliojimo žaidimas

Pavyzdžiui, ant romėniškos marmurinės urnos yra užrašas, nurodantis, kad mirusi moteris yra Margaris – Marko Alijaus Hermos vergė. Pora žaidžia „Mažuosius kareivius“ – strateginį žaidimą, simbolizuojantį viliojimą. Margaris pirmauja.

„Stalo žaidimo vaizdas rodo poros artimumą“, – sako Fribūro universiteto (Šveicarija) klasikinės archeologijos profesorė Véronique Dasen. „Tai labai gražus dalykas, nes ji yra vergė, bet kartu ir mylimoji bei vadovė. Žaidimas taip pat praneša, kad jie bus kartu amžinai.“

Nors žaidimai buvo svarbi gyvenimo senovėje dalis – juos žaidė net dievai – daug metų žaidimai nebuvo studijuojami. Vienintelis didelis darbas šia tema buvo paskelbtas 1869 m.
Dasen vadovauja ES finansuojamam tyrimų projektui Locus Ludi, kad ši spraga būtų užtaisyta. Atliekamas pirmasis išsamus žaidimų, kurie iš esmės buvo užmiršti muziejuose ir bibliotekose, rašytinių, archeologinių bei ikonografinių duomenų tyrimas.

Piešiniai etruskų kapavietėse.

Bjaurūs berniukai, geros mergaitės

Ant kai kurių romėnų vaikų sarkofagų išraižyti žaidžiančių berniukų vaizdai. Tai nėra paprastos vaikiškų pramogų iliustracijos – jos parodo tendenciją.

Gražūs raižiniai rodo kovojančius berniukus ir pešančius vienas kitam už plaukų. Vienas berniukas netgi kanda savo draugui.

Pasak Dasen, tai parodo, kokiu mastu žiaurumas buvo leidžiamas žaidimuose ir kad tai buvo kultūros dalis. Romėnai vertino tokį elgesį.

Romėnų mergaitės, kita vertus, niekada nebuvo vaizduojamos besimušančios. Jos visada vaizduojamos žaidžiančios maloniai ir ramiai.

Tokie laisvalaikio užsiėmimai leido vaikams patirti pergalę ir pralaimėjimą bei mokytis valdyti savo emocijas.

Etruskų urna su pavaizduota verge ir šeimininku prie stalo žaidimo.  Véronique Dasen nuotr.

Žaiskite dar kartą

Neskaitant paslėptų pranešimų studijavimo senovės Romos ir graikų meno žaidimų vaizduose, „Locus Ludi“ komanda kai kuriuos sukūrė iš naujo ir suteikė galimybę žaisti internetu.

Žaidimas „Mažieji kareiviai“, kurį žaidžia vergė ir jos meilužis, yra vienintelis romėnų strateginis stalo žaidimas, išsamiai aprašytas romėnų literatūroje.

Tyrėjai panaudojo šiuos aprašymus ir archeologinius radinius, kad iš naujo sukurtų žaidimo taisykles ir būtų galima pažaisti šiandien, kartu su keletu kitų senovės pramogų, tapusių pasiekiamomis šiuolaikiniams žaidėjams.

„Tikslas yra padėti integruoti senovės žaidimus kaip kultūros medžiagą į šiandienos mokyklų ir universitetų programas,“ – teigia Dasen.

Žinant daugiau apie žaidimo šviečiamąjį ir socialinį vaidmenį praeityje, galima geriau suprasti dabartį ir išplėsti diskusiją apie aukštųjų technologijų žaislus bei naujas bendravimo formas. „Locus Ludi“, finansuojamas Europos mokslinių tyrimų tarybos, pradėtas vykdyti 2017 m., tęsis iki šių metų rugsėjo.

Moterų valdžia

Skirtingai nei senovės Romoje ir Graikijoje, etruskų visuomenėje moterų ir vyrų statusas buvo vienodas. Etruskai valdė centrinę Italiją, kol regionas tapo Romos imperijos dalimi. Romėnai perėmė daug jų ritualų.

„Graikus šokiravo etruskų moterų statusas, jie aprašė jas kaip blogos reputacijos“, – teigia dr. Audrey Gouy – archeologė, tyrinėjanti ikiromėnišką Italiją Lilio universitete (Prancūzija).
Tarkvinijos požeminiuose kapuose nupieštose scenose vaizduojama ne tik kaip moterys ir vyrai šoka kaip lygūs – moterys taip pat vaizduojamos kaip bendruomenės lyderės.

Piešiniai etruskų kapavietėse.

Šokėjai atlieka senovinį laidotuvių ritualą. Jiems vadovauja kastanjetėmis grojanti moteris. Jos rankos apvyniotos švento audinio juostomis – religinės valdžios simboliu.
„Ši moteris vadovauja ritualui“, – sako Gouy, kuri pirmoji studijuoja etruskų šokį.

Kastanjetėmis grojanti moteris padeda žmonėms įveikti skirtingus ritualo etapus. Ji padeda užmegzti ryšį tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio, padeda iškeliauti mirusiems.
Anot Gouy, šokis per laidotuves taip pat padėdavo žmonėms įveikti sielvartą.

„Šokis daro kūnui fiziologinį poveikį ir padeda atsigauti po mirties“, – sako ji.

Gouy tyrinėjo etruskų meno audinius ES finansuojamame projekte TEXDANCE, kuris baigtas 2021 m., o praėjusiais metais išleido knygą šia tema.

Kostiumų signalai

Ji sako, kad tyrinėdama šokėjų drabužius piešiniuose ir raižiniuose daug sužino apie jų judesius bei skleidžiamus garsus.

„Drabužiai atskleidžia skirtingus šokio etapus“, – sako Gouy.

Kapuose randami apdarai rodo, kad šokėjai iš pradžių judėjo lėtai, o paskui sukosi ir šokinėjo vis greičiau. Gouy, pati būdama šokėja, ketina atkurti šiuos drabužius ir kuria jų judėjimo vaizdo įrašą, kad atskleistų, kaip ritualas galėjo būti atliekamas.

Neskaitant drabužių, šokantys vyrai ir moterys mūvėjo apyrankes, segėjo diržus, kurie judant galėjo žvangėti.

Moterų papuošalai galėjo skleisti lengvus, aukšto tono garsus. Vyrų diržai laikė didesnius objektus, kurie galėjo skleisti žemo tono garsą.

Galimas jaunų vyrų ir moterų šokant skleidžiamų garsų skirtumas paskatino Gouy galvoti, kad etruskų šokyje galėjo būti lyčių garsų gama.

„Tarkvinijos kapai mane žavi, nes etruskai mirusį apgaubdavo piešiniais, saugančiais nuo amžinybės“, – sako ji. „Jie rodo gyvenimo džiaugsmą ir daug papasakoja apie etruskų visuomenę.“

Šiame straipsnyje minimus tyrimus finansavo ES Europos mokslinių tyrimų taryba ir programa „Marie Skłodowska-Curie veiksmai“ (MSCA). Šis straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją