Naujoji bakterija – Sulfurimonas pluma – priklauso organizmų, kurie iki šiol mums buvo žinomi iš vulkaninių versmių Žemės vandenynų dugne, šeimai. Ši šeima ypatinga tuo, kad kitur vandenyje gyventi negali dėl per didelio deguonies kiekio. Taigi, mokslininkai ne juokais nustebo aptikę naują šios šeimos narę, mažesnę už savo giminaičius, klestinčią gausiai deguonies prisodrintuose vandens srautuose.
„Kaip reikiant nustebome ir apsidžiaugėme pamatę, kad šių mikroorganizmų ne tik stebėtinai daug, bet jie dar ir labai aktyvūs“, – Space.com teigia Maxo Plancko vardo jūrinės mikrobiologijos instituto mokslininkas Massilimiano Molari. M. Molari buvo naujausio tyrimo, kurio metu išsiaiškinta, kad Sulfurimonas pluma patyrė unikalių genetinių pokyčių, leidžiančių ne tik prisitaikyti, bet klestėti daugybėje Žemės vandenynų aplinkų.
Vienas iš minimų genetinių pokyčių užtikrina, kad bakterija geba gauti energijos iš daugybės šaltinių. Štai kodėl jų tiek gausu šalia itin gausiai vandenilio prisodrintų povandenių versmių vandenyno dugne bei už tūkstančių kilometrų esančiose daug deguonies turinčiose srovėse.
Mokslininkai nustatė, kad augimui ir dauginimuisi šis organizmas iš esmės naudoja vandenilį: „To niekada anksčiau tokioje aplinkoje pastebėta nebuvo“. Tai, kad šio lankstaus organizmo apstu visose mūsų planetos vandenynuose, padės visiems laikams atsikratyti intelektualinio barjero, trukdančio suvokti, jog kažkur Saulės sistemoje gali egzistuoti kažkas panašaus, sako su tyrimu tiesiogiai nesusijęs Woods Hole okeonografijos instituto mokslininkas Chrisas Germanas.
Atradimas išties stulbinantis ir labai intriguojantis, nes NASA 2004-2017 metais vykdyta „Cassini“ misija, kurios metu buvo tyrinėjamas Saturnas ir jo palydovai, vandenilio aptiko karštosiose srovėse, trykštančiose iš Encelado pietų polio, o tai leidžia daryti išvadą, kad palydovo vandenyno dugne, kaip ir mūsų planetoje, veržiasi daug vandeninio turinčios karštosios srovės.
Tokios srovės susiformuoja, kai vėsus, daug deguonies turintis jūros vanduo prasiskverbia į Žemės plutos plyšius bei įtrūkius ir, akis į akį susidūręs su ten glūdinčia karšta magma, su sprogstančia jėga ima veržtis lauk. Karštis inicijuoja chemines reakcijas, kurių metų iš vandens pašalinamas deguonies, taigi į vandenyną jis grįžta netekęs deguonies, bet prisodrintas kitų mineralinių medžiagų, reikalingų mikrobų augimui. Mokslininkai paaiškina, kas vyksta toliau (du šiuo atveju itin svarbius etapus): karšto vandens srovė šauna į viršų kelis šimtus metrų, kol neišsikvepia. Tada garas paplinta horizontaliai šimtus kilometrų, per tą laiką vėl absorbuoja deguonį (nes susimaišo su deguonies prisodrintu jūros vandeniu).
Mikrobų augimui svarbesnis antrasis etapas. Būtent jo metu mokslininkų komanda vandens mėginiuose, paimtuose tiek iš Arkties, tiek iš Antarkties vandenynų, aptiko daug S. pluma bakterijų. Naujausio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad jos gali išgyventi kone visur globaliniame Žemės vandenyne, sako NASA „Jet Propulsion Laboratory“ tyrimų mokslininkas Morganas Cable‘as, kuris prie tyrimo tiesiogiai neprisidėjo.
Astronomai panašaus dviejų etapų proceso tikisi ir iš povandeninių vulkanų tiek Europoje, tiek Encelade, nors dimensijos ir laiko sąvokos gali labai skirtis priklausomai nuo kūnų gravitacinės jėgos, ir to, kaip cirkuliuoja vanduo.
Taigi, jeigu tokie organizmai kaip S. pluma egzistuoja šių palydovų vandenynuose, „tai gali reikšti, kad tikimybė, jog pavyks aptikti tokių organizmų egzistavimą pagrindžiančių įrodymų, yra žymiai didesnė nei manyta anksčiau. Taigi, jeigu Europoje ir Encelade egzistuoja gyvybė, tai gali reikšti, jog biosferoje gali gyventi labai daug skirtingų organizmų“, sako M. Cable‘as.
Mokslininkai viliasi, kad šių organizmų pavyks aptikti per misijas ateityje, kurių metu bus ieškoma gyvybės už Žemės ribų, įskaitant ir NASA inicijuojamą „Europa Clipper“, kuri prasidės 2024 metais ir bus skirta įvertinti Europos tinkamumą gyventi, bei „Enceladus Orbilander“, kuris ieškos gyvybės ženklų palydovo paviršiuje.
Jeigu kokių nors gyvybės užuomazgų šiuose pasauliuose ir yra, jos galimai paslėptos po ledu padengtas paviršiais. Taigi labai svarbu turėti omenyje, jog gyvybė gali egzistuoti, bet vietose, kur kosmosą tyrinėjantys erdvėlaiviai jos nerastų, sako M. Cable‘as. Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad S. pluma gali išgyventi tiek vandenyno dugne prie versmių, tiek atviruose Žemės vandenynuose, kur įsilieja į tam tikras chemines sąlygas karštųjų versmių sklaidos etapuose.
Tyrimas detaliai aprašomas kovo 9 dieną specializuotame leidinyje „Nature Microbiology“ publikuojamame straipsnyje.
