Pasaulyje vis dažnesni paukščių gripo atvejai, turintys katastrofiškų pasekmių tiek migruojantiems, tiek naminiams paukščiams.
Europoje 2021–2022 m. buvo užfiksuota daugiau nei 2467 naminių paukščių gripo protrūkių, dėl kurių 37 šalyse buvo papjauta 48 milijonai naminių paukščių. Šis paukščių gripo epidemija kol kas yra didžiausia žemyno istorijoje. Vien tik Vokietijoje 2021 m. buvo sunaikinta 2,3 milijono paukščių.
Ūkininkų baimės
„Kai tai paliečia tavo paukščius, pasekmės ūkininkui yra katastrofiškos“, teigia Wolfgangas Schleicheris, Vokietijos naminių paukščių pramonės centrinės asociacijos ZDG valdantysis direktorius. „Kai randamas teigiamas infekcijos testo rezultatas ir esi priverstas papjauti visus savo paukščius, skauda ne tik emociškai, bet ir finansiškai.“
Iki šio dešimtmečio paukščių gripas Europoje buvo retas reiškinys. Tačiau dabar ūkininkams nuolat kyla veiklos sutrikdymo grėsmė. Vokietijoje, vienoje iš daugiausiai naminių paukščių laikančių ES šalių, už nuostolius ir išlaidas, susijusius su paukščių pjovimu, ūkininkas gauna dalinę kompensaciją. Tačiau didėjant nuostoliams didėja ir draudimo įmokos.
Be to, didžioji dalis didelių išlaidų, patiriamų valant ir dezinfekuojant ūkius po protrūkio, tenka ūkininkui. O papjovus paukščius ūkiams apie 30 dienų draudžiama laikyti gyvūnus. Trumpai tariant, ūkis už paukščių gripo infekciją turi sumokėti didelę kainą, kuri priverčia abejoti, ar tokia veikla užsiimti apsimoka.
„Kova su paukščių gripu yra vienas iš svarbiausių mūsų prioritetų“, praėjusį mėnesį teigė už sveikatos reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Stella Kyriakides, pristatydama naujas ES taisykles dėl gyvūnų skiepijimo siekiant apriboti ligos plitimą. „Šie protrūkiai daro milžinišką žalą šiam žemės ūkio sektoriui ir trikdo prekybą.“
Kol kas Europos Sąjungoje patvirtinta tik viena vakcina nuo paukščių gripo. Pagal naująsias ES taisykles, kurios įsigalios kovo 12 d., gyvūnus ir prekes bus leidžiama gabenti iš tų įmonių ir zonų, kuriose įvykdyta vakcinacija.
Neigiamas pasekmes jaučia ne tik ūkininkai. Vartotojai pastebi padidėjusias vištienos ir kiaušinių kainas, o kartais ir ištuštėjusias šių prekių lentynas.
Be to, nerimaujama, kad infekcija gali būti perduota žmonėms. Atsiradus galimybei virusas gali mutuoti ir tapti labiau užkrečiamas žmonėms, galbūt net sukelti pandemiją.
Visa tai ES mokslininkus skatina rasti būdų paukščių gripui pažaboti.
Virusas perduodamas dviem būdais – tiesiogiai oru sklindančiomis jo dalelėmis iš vieno paukščio kitam ir netiesiogiai per užterštą ūkyje naudojamą įrangą. Tačiau iki šiol tikslūs perdavimo mechanizmai nelabai suprantami.
Naujos žinios
Profesorius Thomas Mettenleiteris koordinavo ES finansuotą DELTA-FLU projektą, kurio tikslas buvo užpildyti žinių spragas. Ši penkerius metus trukusi ir 2022 m. pabaigoje pasibaigusi iniciatyva subūrė specialistus iš Belgijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Švedijos, JK, JAV ir Honkongo.
„Labai patogeniškas paukščių gripas jau kurį laiką yra svarbi gyvūnų liga, tačiau tai dar labiau pasakytina apie pastaruosius penkerius metus“, teigė Mettenleiteris, virusologas iš Vokietijos.
Anksčiau virusą naminiams paukščiams iš Azijos migruojantys paukščiai platindavo sezoniškai – vasarą infekcijos riziką būdavo maža. Dabar retus pavienius infekcijos atvejus pakeitė nuolatinė rizika.
Dažnai dėl jos išpjaunami naminiai paukščiai. Jei virusas randamas paukščių pulke, reikia sunaikinti kiekvieną paukštį. O kai paukščių gripas aptinkamas tam tikroje zonoje, pvz., tarp laukinių paukščių ar komerciniuose ūkiuose, įprastomis sąlygomis laisvai laikomi paukščiai turi būti karantinuojami vištidėse.
„Tačiau mūsų tyrimas parodė, kad naujus viruso atvejus dažnai sukelia žmonių veikla, o ne tiesioginis užsikrėtimas nuo laukinių paukščių“, teigė Mettenleiteris, kuris yra Vokietijos Federalinio gyvūnų sveikatos tyrimų instituto FLI prezidentas.
Jo teigimu, žmonės virusą į ūkį parneša ant užterštų batų, drabužių, mašinų, gyvulių pašaro ir pakratų.
Pasak Mettenleiterio, naminius paukščius reikia labiau prižiūrėti ir reikia plačiau naudoti biologinio saugumo priemones. Šiuo tikslu jis su komanda parengė aukštesnių higienos standartų rekomendacijas, skirtas su karantinuojamais paukščiais dirbantiems asmenims. Tikimasi, kad šios rekomendacijos bus įgyvendintos visoje Europoje.
Dabartinė banga
Nors tam tikros paukščių gripo padermės tikriausiai egzistuoja kelis tūkstančius metų, variantas, pradėjęs dabartinę protrūkių bangą – A(H5N1) – atsirado 1996 m. Kinijoje dėl sparčios ančių ir kitų naminių paukščių komercinių sektorių plėtros. Jis tada peršoko į laukinius paukščius ir retais atvejais į žmones.
Šis labai užkrečiamas variantas dabar yra išsišakojęs į daug antrinių variantų, daugiausia pasitaikančių tarp komercinių naminių paukščių ir laukinių vandens paukščių.
Atsižvelgiant į viruso genetines charakteristikas ir gebėjimą sukelti vištų ligą bei mirtį, jis skirstomas į labai patogenišką arba mažai patogenišką (LPPG arba MPPG). Naminiams paukščiams, užsikrėtusiems MPPG virusais, gali pasireikšti lengvų ligos simptomų arba jų gali visai nebūti, o LPPG infekcijos gali sukelti sunkią ligą ir mirtį.
Situaciją apsunkina tai, kad LPPG virusai gali mutuoti į kitas labai patogeniškas padermes, todėl labai svarbu laiku suvaldyti jų protrūkius. Tiek LPPG, tiek MPPG gali greitai plisti tarp paukščių pulkų.
Vykdant DELTA-FLU buvo išnagrinėta genetinė šiuo metu žemyne vyraujančių paukščių gripo padermių sudėtis. Taikydami viso genomo sekoskaitos metodus, tyrėjai atrado stebinantį faktą, kad Europoje yra visas spiečius paukščių gripo variantų (daugiau nei 15).
Remdamiesi šiais duomenimis tyrėjai pademonstravo, kad šie variantai, maišydami savo genetinę sudėtį, sukuria naujų antrinių variantų. Sunerimti verčia faktas, kad nuo 2016 m. kai kurie iš šių mutavusių virusų peršoko į kitus gyvūnus, įskaitant lapes, audines ir ruonius. Visame pasaulyje užfiksuota mažiausiai 200 atvejų tarp žinduolių.
Kiek saugiau galima jaustis dėl to, kad paukščių gripas vis dar yra prastai prisitaikęs prie žmonių. Žmonės retkarčiais užsikrečia, tačiau tai yra reti atvejai, paprastai nutinkantys tik turėjus artimą, ilgą ir nesaugų (nemūvimos pirštinės ir nenaudojamos kitos apsaugos priemonės) kontaktą su užsikrėtusiais paukščiais.
Kiaulių grandis
Paukščių gripo pandemijos tikimybė maža, nebent virusas pirmiausia peršoktų į tarpinį žinduolį – greičiausia kiaulę. Kiaulių ląstelės turi tokių savybių, dėl kurių kiaules gali užkrėsti ir jose daugintis tiek paukščių, tiek žmonių virusai.
„Nerimą kelią tai, kad vieną dieną kiaulė taps maišymo indu ir vienu metu bus užsikrėtusi tiek paukščių, tiek žmonių gripo virusais“, teigė Mettenleiteris. „Dėl to gali atsirasti naujoviška atmaina – hibridinis virusas su genetine medžiaga iš abiejų virusų.“
Europos vyriausybėms nuolat svarstant vakcinacijos naudą kovai su šia liga, atliekami moksliniai tyrimai siekiant sukurti daugiau paukščių gripo vakcinų naminiams paukščiams.
Gyvūnus vakcinuojant nuo ligų gali būti ribojama prekyba eksporto rinkose. Taip yra todėl, nes kai kurios importuojančios šalys nerimuoja, jog vakcinuoti gyvūnai vis tiek gali užsikrėsti liga ir ją skleisti.
Pasak Mettenleiterio, šiame kontekste vis dar ypač svarbi yra stebėsena.
Gyvūnų gerovė ir žmonių sveikata: kaip tai susiję?
Bendros sveikatos sąvoka paremta patvirtintomis žiniomis, kad žmonių sveikata yra glaudžiai susijusi su gyvūnų ir aplinkos gerove. Ji skatina bendradarbiavimą visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos ir maisto saugos srityse siekiant spręsti su maistu ir gyvūnų platinamų ligų, antimikrobinio atsparumo bei naujų kylančių grėsmių problemas.
ES finansuojama jungtinė Europos bendros sveikatos programa yra vienas iš bendros sveikatos sąvokos pavyzdžių. Nuo 2018 m. sausio mėn. ji subūrė 44 pripažintas maisto, veterinarijos ir medicinos laboratorijas bei institutus 22 Europos valstybėse narėse su tikslu padidinti Europos šalių aptikimo, prevencijos ir reagavimo pajėgumus. Ši jungtinė programa baigsis 2023 metais.
Konferencija „Būsimų bendros sveikatos iššūkių Europoje sprendimas bendradarbiaujant“, kuri 2023 m. birželio 19–21 d. vyks Briuselyje, yra galimybė pasvarstyti apie bendros sveikatos ateitį, ypatingą dėmesį skiriant Europai.
Šiame straipsnyje minėti tyrimai buvo finansuoti ES lėšomis. Šis straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.
