Statistinio europiečio išmatų kiekis per dieną gali svyruoti nuo 19 iki 280 gramų, nors diorėja sergančių asmenų organizmas pagamina daugiau išmatų. Taip pat kiekis kinta priklausomai nuo metų laiko. Azijos ir Afrikos gyventojų organizmai šalina dvigubai daugiau.
Norint padidinti fekalijų kiekį reikia valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto, kadangi nesuvirškinamos skaidulos sugeria daug vandens. Be to, nesuvirškintose skaidulose gaminasi daugiau mikrobų. Pavyzdžiui, pektinas skatina vandenilio, metano ir nesočiųjų riebiųjų rūgščių gamybą. Nesočiosios riebiosios rūgštys teigiamai veikia žarnyno veiklą. Bakterijų fermentacijos produktai daro osmosinį poveikį išmatų masei.
Kviečių skaidulos pro žarnyną praeina beveik nesuvirškintos ir todėl labai padidina išmatų kiekį. Kuo rupesni ir mažiau apdoroti grūdai, tuo daugiau vandens jie gali sugerti. Tiesa, juodos duonos skaidulos vandens sulaiko mažai. Skirtingi grūdai sulaiko skirtingą kiekį vandens.
Sveikų žmonių organizme gramas skaidulų absorbuoja 3-5 gramus vandens. Žarnyno uždegimu ar simptomatiniu kolitu sergančių žmonių organizmas sukaupia apie 2 gramus vandens.
Išmatų kiekį galima apskaičiuoti pagal tokią formulę:
Kiekis = Wf(1 + Hf) + Wb (1 + Hb) + Wm(1 + Hm)
Kur Wf – sausų skaidulų svoris, Wb – bakterijų svoris tiesiojoje žarnoje, Wm - osmosiškai veiklių metabolitų ir kitų medžiagų, kurios gali sumažinti absorbuojamo vandens kiekį, svoris. Hf, Hb, Hm nusako jų vandens absorbcijos pajėgumus.