Šį vaizdą išvydę dangaus stebėtojai ėmė fotografuoti ir dalintis įspūdžiais socialiniuose tinkluose.

Mėnulis, Venera ir Jupiteris sužibo nakties danguje vienas šalia kito. R. Kilinskaitės nuotr.

Su Delfi vaizdais pasidalijo klaipėdietė fotografė Renata Kilinskaitė. Anot jos, tokį reginį ji pastebėjo visiškai atsitiktinai. „Venera, Jupiteris ir Mėnulis susigrūdo virš vakarėjančio miesto.
Visai gražiu metu išėjau pieno pirkti“, – nuotraukomis pasidalijusi rašė Renata.

Mėnulis, Venera ir Jupiteris sužibo nakties danguje vienas šalia kito. R. Kilinskaitės nuotr.

Šiuo sutapimu tap pat pasidalijo dangaus kūnų bei atmosferos reiškinių medžiotojai „Sky Chasers LT“: „Viena įdomesnių dangaus kompozicijų. Zodiako šviesoje beveik vienoje tiesėje Jupiteris, Mėnulis ir Venera“.

Jupiterio, Veneros ir Mėnulio susitikimą pastebėjo ir astronomijos entuziastas Almantas Šarakojis.

„Išeikite kuo greičiau į lauką, jei dangus giedras! Vakaruose, neaukštai virš horizonto, pamatysite įspūdingą trejetuką! Apačioje – Venera, kiek aukščiau – Mėnulio pjautuvas, o aukščiau – Jupiteris. 2023 metais turėsime nemažai įdomių kombinacijų. Pavyzdžiui,kovo 1 ir 2-osios vakarais Venera ir Jupiteris bus labai labai arti vienas kito – bus labai įspūdinga!“, – rašoma feisbuko paskyroje „Kosminės naktys su Almantu“.

Šis žavingas Žemės palydovo Mėnulio ir dviejų Saulės sistemos narių – Jupiterio ir Veneros – susitikimas dangaus skliaute tėra žavingas trumpalaikis sutapimas dėl Mėnulio padėties ir tam tikro planetų išsidėstymo savose orbitose.

Kaip susiformuoja tokie sutapimai?

Pasak Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astrofizikės dr. Renatos Minkevičiūtės, ši nuostabi trijų kosminių kūnų rikiuotė praėjusią naktį patraukė daugelio žvilgsnius.

Astrofizikė paaiškino, kaip ir kodėl susiformuoja tokie sutapimai ir ką dar įdomaus galėsime pamatyti danguje artimiausiomis dienomis.

Saulės sistema ir jos planetų išsidėstymas. SkyLive.org iliustr.

„Kurį laiką dar galėsime matyti Mėnulį netoli Jupiterio ir Veneros, tik šiąnakt Mėnulis jau išlįs iš „sumuštinio“ ir rikiuotėje bus pirmas, ir pamažu tols nuo šių planetų, kol vasario 28 d. priartės prie Marso.

Mėnuliui apskrieti aplinkui Žemę užtrunka maždaug 27,3 paros. Per šį periodą jis kartą (vizualiai) priartėja prie kiekvienos iš planetų. Taigi Mėnulio ir planetos suartėjimas nėra retas reiškinys, tik ne visos planetos ir ne visada yra matomos mūsų danguje. Pavyzdžiui, po mėnesio, kovo 23-iosios naktį, Mėnulis vėl atsidurs tarp Veneros ir Jupiterio (tik šį kartą Venera bus aukštesnysis šviesulys, o Jupiteris – žemesnysis), bet mes tuo vaizdu greičiausiai nespėsim pasigrožėti, nes Jupiteris bus ties horizontu ir greičiausiai bus silpnai matomas dėl vakaro žaros.

Mėnulis, Venera ir Jupiteris sužibo nakties danguje vienas šalia kito. R. Kilinskaitės nuotr.

Kur kas retesnis reiškinys yra dviejų planetų suartėjimas. Kovo 1-ą vyks didžiausias Jupiterio ir Veneros suartėjimas. Dvi ryškiausiai matomos mūsų danguje planetos bus arčiausiai viena kitos.

Jeigu bus giedra naktis – vos tik sutemus dairykitės dviejų ryškiausių šviesulių danguje, turėtų būti įspūdingas vaizdas. Kitas Veneros ir Jupiterio suartėjimas įvyks tik 2025 m. rugpjūčio 12 dieną.

Dviejų planetų ir Mėnulio suartėjimas be abejo irgi yra retas reiškinys danguje, tad kas suspėjot pakelti akis į dangų praeitą naktį ir šiuo reginiu pasidžiaugti – jums tikrai pasisekė.

Planetos sukasi aplink Saulę toje pačioje plokštumoje, vadinamoje ekliptika, tik skirtingais atstumais nuo Saulės ir skirtingais greičiais. Danguje mes matome to judėjimo projekciją ir vadiname regimuoju planetų judėjimu. Tas pats liečia ir Mėnulį – mes galime sekti ir jo regimąjį judėjimą danguje. Ir kai ta pačia stebėtojo iš Žemės žvilgsnio kryptimi išsidėsto du ar daugiau šviesulių – mes matome jų suartėjimą. Tai nėra periodinis reiškinys, bet žinant planetų ir Mėnulio judėjimą, galima paskaičiuoti kada įvyks šių kosminių kūnų suartėjimai ateityje“, – aiškino astrofizikė, dr. R. Minkevičiūtė.

Mėnulis, Venera ir Jupiteris sužibo nakties danguje vienas šalia kito. R. Kilinskaitės nuotr.

Anot A. Šarakojo, toks reginys susiformavo dėl tam tikros Saulės sistemos planetų konfigūracijos. „Atkreipkite dėmesį į Žemės, Veneros ir Jupiterio tarpusavio padėtį. Žemė, Marsas, Venera, Merkurijus – šios planetos sąlyginai greitai juda aplink Saulę. Tiesa, kiekviena skrieja skirtingu greičiu ir yra skirtingose vietose, tad laikui bėgant mes galime išvysti įvairių kombinacijų.
Kadangi Mėnulis juda aplink Žemę, jo padėtis keičiasi labai greitai kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, ketvirtadienio vakarą Jupiteris, Venera ir Žemė bus vienoje linijoje, tačiau šįkart Mėnulis danguje matysis virš planetų“, – teigė A. Šarakojis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją