Per paskutinį ledynmetį pakrantės maršrutas iš Azijos (per dabartinės Rusijos teritoriją) į Šiaurės Ameriką buvo itin sudėtingas, žmonės jį įveikti galėjo tik dviem konkrečiais laiko tarpais, kai aplinkos veiksniai buvo palankesni ilgesnei ir tokiai pavojingai kelionei, nustatė naujas tyrimas.
Pirmasis toks laiko langas fiksuojamas laiko tarpu prieš 24 tūkst. 500 ir 22 tūkst. metų, o kitas – prieš 16 tūkst. 400 iki 14 tūkst. 800 metų, teigiama tyrime, vasario 6 dieną paskelbtame specializuotame leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“.
Minėtaisiais periodais jūrą kaustęs ledas žiemą ir šiltos vasaros be ledo suteikė tokiems keliautojams galimybę ne tik naudotis jūros ištekliais maistui, bet ir saugiai keliauti Šiaurės Atlanto pakrante, sako mokslininkai.
Egzistuoja du pagrindiniai scenarijai, galintys paaiškinti, kaip pirmieji žmonės atkeliavo į naująjį pasaulį. Seniau iškelta idėja leidžia daryti išvadą, kad žmonės keliavo sausuma, kai Beringija – sausumos ruožas, kadaise jungęs Aziją ir Šiaurės Ameriką – praktiškai buvo be ledo. Nepaisant to, daugėja įrodymų, kad keliautojai per Ramųjį vandenyną iš Azijos, Beringijos ir Šiaurės Amerikos prieš 15 tūkst. metų keliavo ir vandens transportu, o nes storas ledas kelionę sausuma būtų pavertęs labai dideliu išbandymu.
Norėdami patikrinti, kiek veiksmingas toks pakrantės maršrutas migracijai buvo skirtingu metu, mokslininkai tyrė, kaip klimato pokyčiai per pastaruosius 45 tūkst. metų paveikė jūros ledą, ledynus, vandenyno srovių stiprumą ir aprūpinimą maistu tiek sausumoje, tiek jūroje.
Mokslininkai klimato modelius parengė remdamiesi naujausiais duomenimis apie jūrinio ledo pokyčius ir anksčiau surinktus nuosėdų mėginius iš Aliaskos įlankos, suteikiančius daug vertingos informacijos apie jūros ledą, jūros paviršiaus temperatūrą, druskingumą ir struktūrą. Parengti modeliai padėjo įvertinti du laiko langus – pirmasis 2500 metų laiko langas ir 1600 metų laiko langas – visus metus trunkančiai pakrančių migracijai, išpopuliarinusiai patogų pakrantės maršrutą, kai kelias sausuma buvo dėl vienokių ar kitokių kliūčių neįveikiamas.
Minimų langų laikotarpiu miškai padėdavę keliautojams prasimaitinti. Jūrą kaustęs ledas žiemos mėnesiais taip pat prisidėjo prie migracijos; jūros pakrančių ledas pakankamai plokščias ir stabilus, taigi senovės medžiotojai galėjo juo gana saugiai vaikščioti ir gaudyti ruonius, banginius ir kitą grobį, padėjusį išgyventi tomis nelengvomis žiemomis.
„Užuot laikę ledą kliūtimi, mes matome, kad jūros ledas iš dalies netgi palengvino judėjimą regione“, – sako viena iš tyrimo autorių Summer Praetorius, okeonografė iš JAV „Geological Survey“.
Pastarieji 45 tūkst. metų buvo ne tokie palankūs pakrančių migracijai. Pavyzdžiui, laikotarpiu prieš 18 tūkst. 500 ir 16 tūkst. metų į Ramųjį vandenyną subėgo didžiulis kiekis tirpsmo vandens, taip nutiko aptirpus didžiulei ledo paklodei, dengusiai didžiąją dalį Šiaurės Amerikos šiaurrytinių teritorijų. Tai galėjo lemti ir daugiau nei dvigubai didesnę šiaurinių vandenyno srovių palei Aliaską galią. Natūraliai galėjo apsunkėti kelionės laivu Ramiojo vandenyno pakrančių vandenimis į pietus. Tuo metu, tirpstant ledynams, didžiuliai ledkalniai reguliariai trupėjo į vandenyną, taip keldami didžiulį pavojų pakrančių migracijai.
„Šiuo metu apie koridorių be ledo žinome kiek daugiau – kada jis pradėjo formuotis, ir kada juo migracijai pradėjo naudotis žmonės. Šis mokslinis darbas – puiki pradžia aiškinantis, kaip kito migracijos maršrutų tendencijos“, – sako Teksaso A&M universiteto archeologas Michaelas Watersas.
Ateityje mokslininkai norėtų „skirti daugiau dėmesio tam, kaip jūrinės ekosistemos kito pagal klimato pokyčius“, nes tai suteiktų daugiau informacijos, kokių išteklių skirtingu metu turėjo pakrančių žmonės“, – teigia S.Praetorius. Ji taip pat norėtų sužinoti daugiau apie tai, kas galėjo nutikti su Beringija, ar būta kokių nors perspėjimo ženklų, kuriuos būtų galima susieti su konkrečiais migracijos laikotarpiais.
„Lieka vis mažiau abejonių: žmonės į Amerikas patekdavo ir per pakrantę. Pakrančių migracijos hipotezę galėjome perkelti į naują lygį. Šauniai padirbėjome“, – džiaugėsi S. Praetorius.
Šaltiniai:
