2004-ieji, Pietryčių Azija, 230 000 žuvusiųjų. U.S. Navy nuotr.

2004-ieji, Pietryčių Azija, 230 000 žuvusiųjų

Gruodžio 26 dieną, prie Sumatros krantų įvyko stiprus 9,1 balo žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį. Katastrofos metu visame regione žuvo daugiau nei 230 000 žmonių, iš jų 170 000 – vien tik Indonezijoje.

30 metrų aukščio bangos, sklindančios 700 km per valandą greičiu, praryjo viską, kas pasitaikė kelyje.

2010-ieji, Haitis, 200 000 žuvusiųjų

Sausio 12 dieną įvykęs 7 balų stiprumo žemės drebėjimas nusiaubė sostinę Port o Prensą ir aplinkinius regionus.

Žemės drebėjimas 24 valandoms atkirto šalį nuo likusio pasaulio, žuvo daugiau nei 200 000 žmonių, 1,5 mln. liko be pastogės, sugriuvo didžioji dalis silpnos Haičio infrastruktūros.

Tų pačių metų spalio mėnesį Haitį užklupo choleros epidemija, kurią sukėlė po žemės drebėjimo atvykę Nepalo taikdariai. Nuo jos mirė daugiau nei 10 000 žmonių.

2008-ieji, Sičuanas, Kinija, 87 000 žuvusiųjų

Gegužės 12 dieną pietvakarinėje Sičuano provincijoje įvykus 7,9 balo žemės drebėjimui, žuvo arba dingo be žinios daugiau nei 87 000 žmonių, iš jų – 5335 moksleiviai.

Po žemės drebėjimo kilo didžiulis pasipiktinimas, paaiškėjus, kad 7 000 mokyklų buvo smarkiai apgadintos, o daugelis kitų netoliese buvusių pastatų išsilaikė. Pasipylė kaltinimai dėl nekokybiškų statybos darbų ir šiame sektoriuje išvešėjusios korupcijos.

2005-ieji, Kašmyras, 73 000 žuvusiųjų

Spalio 8 dieną žemės drebėjimo metu žuvo daugiau nei 73 000 žmonių. Dauguma aukų gyveno Pakistano Šiaurės vakarų pasienio provincijoje ir Pakistano administruojamoje Kašmyro zonoje.

Dar 3,5 mln. žmonių buvo priversti palikti namus.

2023-ieji, Turkija ir Sirija, 40 000 žuvusiųjų (2023 metų vasario 14 dienos duomenimis)

Mesut Hancer laiko per žemės drebėjimą žuvusios penkiolikmetės dukros Irmak ranką. Adem Altan / AFP/ Scanpix nuotr.

Vasario 6 dieną netoli Turkijos miesto Gaziantepo, esančio netoli sienos su Sirija, įvyko 7,8 balo žemės drebėjimas.

Didžiausias per beveik šimtmetį žemės drebėjimas šioje šalyje griuvėsiais pavertė ištisus pietryčių Turkijos miestų rajonus ir karo nuniokotos Sirijos šiaurę.

Mesut Hancer laiko per žemės drebėjimą žuvusios penkiolikmetės dukros Irmak ranką. Adem Altan / AFP/ Scanpix nuotr.

2003-ieji, Bamas, Iranas, 31 000 žuvusiųjų

Gruodžio 26 dieną pietryčių Irane įvykęs 6,6 balo žemės drebėjimas sugriovė senovinį Bamo miestą ir nusinešė mažiausiai 31 000 žmonių gyvybių.

Sugriauta beveik 80 proc. Bamo infrastruktūros, o dykumos citadelė, kadaise laikyta didžiausiu pasaulyje mūriniu pastatu, sugriuvo.

2001-ieji, Indija, 20 000 žuvusiųjų

Sausio 26 dieną vakarinėje Indijos Gudžarato valstijoje įvyko stiprus 7,7 balo žemės drebėjimas, per kurį žuvo daugiau nei 20 000 žmonių.

Didelė dalis žmonių žuvo Bhuj mieste netoli sienos su Pakistanu.

Cunamio padariniai Japonijoje.

2011-ieji, Japonija, 18 500 žuvusiųjų

Kovo 11 dieną Japoniją sukrėtė didžiulis 9,0 balo žemės drebėjimas ir sukėlė pragaištingą cunamį.

Apie 18 500 žmonių žuvo arba dingo be žinios. Cunamio banga nušlavė šiaurės rytų pakrantės gyvenvietes.

To pačios katastrofos metu įvyko nelaimė Fukušimos Daiči branduolinėje elektrinėje. Dėl to dideli aplinkinių teritorijų plotai buvo užteršti radioaktyviomis medžiagomis, dešimtys tūkstančių gyventojų buvo priversti palikti namus.

2015-ieji, Nepalas, 9 000 žuvusiųjų

Balandžio 25 dieną centrinėje Nepalo dalyje įvyko 7,8 balo žemės drebėjimas, Lavinų ir nuošliaužų metu buvo sugriauti gyvenamieji namai, mokyklos, ligoninės.

Drebėjim metu žuvo beveik 9 000 žmonių, milijonai žmonių liko be namų, sugriuvo daugiau kaip šimtas paminklų, šimtametės šventyklos ir karališkieji rūmai Katmandu slėnyje.

2006-ieji, Java, Indonezija, 6 000 žuvusiųjų

Gegužės 26 dieną Indonezijos Javos salos pietinę pakrantę, netoli Džogjakartos miesto, supurtė 6,3 balo stiprumo žemės drebėjimas, per kurį žuvo apie 6 000 žmonių.

Daugiau kaip 420 000 žmonių liko be pastogės, sugriauta apie 157 000 namų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)