Lietuvoje pirmoji EMT įsitvirtinančių tyrėjų dotacijos gavėja teigia, kad žinios apie kultūrinių augalų įvairovę, paplitimą ir integraciją praeityje gali pasitarnauti sprendžiant šiuolaikinius globalius iššūkius – bioįvairovės mažėjimo, maisto trūkumo, klimato kaitos, skelbiama universiteto pranešime žiniasklaidai.
„EMT dotacijos gavimas yra aukščiausias įvertinimas mokslininkui. Būti Europos mokslinės bendruomenės priešakyje – neabejotinai reikšmingas įvertinimas tiek asmeniniu, tiek bendruomeniniu požiūriu. Man tai – svarbus mokslinis pripažinimas, suteikiantis reikšmingą finansinę bazę, taigi ir laisvę vykdyti tyrimus. Visam universitetui tai – ir prestižas, ir dar didesnės pozicionavimo, konkurencingumo galimybės“, – vardija mokslininkė.
Jos teigimu, šis laimėjimas taip pat reikšmingas įvykis visai Lietuvos mokslinei bendruomenei. Dr. G. Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen tapo pirmąja EMT įsitvirtinančiųjų tyrėjų dotaciją pagal „Europos horizonto“ programą gavusia šalies mokslininke ir trečiąja, pelniusia EMT dotaciją apskritai.
Dr. G. Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen vadovauja VU Bioarcheologijos tyrimų centrui, o jos domėjimosi sritis – ką kadaise valgė žmonės, kaip kultūriniai augalai išplito po pasaulį ir kokią įtaką turėjo socialiniams pokyčiams bei gamtai.
Pranešama, kas dr. G. Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen ketina užpildyti šią spragą atlikdama tarpdisciplininį tyrimą, apimantį biochemijos, klimatologijos, archeologijos ir antropologijos sritis.
„Tyrimo tikslas – suprasti, kaip tam tikros augalinės kultūros plito, kaip buvo integruojamos žmonių bendruomenėse, kodėl buvo išstumtos ir ką daryti, kad galėtume grįžti prie vertingų, nors jau pamirštų kultūrų“, – sako mokslininkė.
