Nors šis gintaro gabalėlis buvo aptiktas prieš 150 metų, tačiau tik dabar gėlė jo viduje buvo galutinai identifikuota kaip nauja rūšis. Šis tyrimas mokslininkams suteikė naujų žinių apie praeityje vyravusį klimatą ir ekosistemas dabartiniame Baltijos jūros regione.
Maždaug 28 milimetrų skersmens žiedas – stulbinamai gerai išsilaikęs. Jis yra tris kartus didensi nei bekt koks kitas gintare aptiktas žiedas nuo 1872 metų. Mokslininkai teigia, kad žiedas prasiskleidė prieš 33,9-38 mln. metų, t.y. eoceno periodu. Dar tada, kai gintaro gabalėlis su gėlės žiedu buvo atrastas, mokslininkai jį priskyrė jau išnykusiam Stewartia kowalewskii – senoviniam žydinčiam visžaliam augalui.
Tąsyk radinys buvo perduodas Gamtos istorijos muziejui Berlyne. Tačiau mokslininkai nesiliovė jį tyrinėję.
Tyrinėdami gentį ir rūšė, kuriai iš tiesų galėtų priklausyti žiedas, mokslininkai išskyrė žiedadulkių daleles bei ištyrė žiedą mikroskopu. Mokslininkai nustatė, kad gėlė nėra S. kowalewskii ir net nepriklauso Stewartia genčiai. Anot naujausio tyrimo, žiedas priklauso Symplocos, žydinčių krūmų ir nedidelių medžių genčiai, kuri šiandieninėje Europoje neaptinkama, tačiau plačiai paplitusi šiuolaikinėje Rytų Azijoje.
Taigi, tyrimo autoriai pasiūlė naują gėlės pavadinimą – Symplocos kowalewskii.
Anot paleobotanikų, objektai, išsilaikę milijonus metų gintaro gabalėliuose, suteikia daugybę informacijos . „Šios gėlės gintare perklasifikavimas yra svarbus, nes leidžia mokslininkams geriau suprasti Baltijos gintare išlikusią to meto miškų ekologinę įvairovę ir tai, kaip laikui bėgant keitėsi planetos klimatas“, – teigė Gamtos istorijos muziejaus mokslininkė Eva-Maria Sadowski.
„Net ir patys mažiausi trupinėliai gintare yra natūralūs praeities klimato ir ekosistemų metraštininkai, galintys padėti mums įvertinti, kiek mūsų planeta praeityje pasikeitė dėl natūralių, o ne žmogaus sukeltų, priežasčių“, – pridūrė Kalifornijoje esančio La Brea Tar Pits and Museum paleobotanikė Regan Dunn.
Šaltiniai:
