Skaičiuojama, kad šioje vietoveje žmonės gyveno taip vadinamamo ikiklasikinio majų civilizacijos laikotarpio metu – nuo 1000 m. pr. Kr. iki 150 mūsų eros metų.

Naujai atrasta majų civilizacijos vietovė Gvatemaloje. Ancient Mesoamerica (2022). DOI: 10.1017/S0956536122000244 nuotr.

Atrasta majų civilizacijos teritorija užima maždaug 1 685 kvadratinių kilometrų plotą, o visas gyvenvietes jungia 177 kilometrai senovinių kelių.

Mokslininkai šį gyvenviečių tinklą aptiko naudodami lazerinę sistemą LiDAR, leidusią prasiskverbti pro storą džiunglių sluoksnį ir atskleisti paslėptas struktūras, senovinių statinių konstrukcijas bei jų savybes. Senovinę gyvenvietę tyrėjai rado skrisdami virš Gvatemalos šiaurėje esančio Mirador-Calakmul karstinio baseino.

Naujai atrasta majų civilizacijos vietovė Gvatemaloje. Ancient Mesoamerica (2022). DOI: 10.1017/S0956536122000244 nuotr.

„LiDAR tyrimas padėjo atskleisti nepaprastai intriguojantį, paslaptingą majų gyvenviečių tankumą ir pasiskirstymą, kurių daugelis yra tiesiogiai ar netiesiogiai susietos didžiuliu kelių tinklu“, – tyrimo ataskaitoje teigia mokslininkai.

Iš viso pačiame Mirador-Calakmul karstiniame baseine tyrėjai rado 775 anuomet majų apgyvendintas vietoves, dar 189 aptiko aplinkiniame karstiniame kalnagūbryje.

Naujai atrasta majų civilizacijos vietovė Gvatemaloje. Ancient Mesoamerica (2022). DOI: 10.1017/S0956536122000244 nuotr.

Visos šios 964 vietos buvo sugrupuotos į 417 miestų, miestelių ir kaimų, kurie, tikėtina, buvo vienos vieningos civilizacijos dalis. „Aptiktų statinių architektūrinės formos ir raštai, taip pat keramikos, skulptūrinio meno, vienijančių takų konstrukcijų nuoseklumas atrastoje teritorijoje rodo buvusį centralizuotą politinį, socialinį ir ekonominį gyventojų solidarumą“, – aiškina tyrimo autoriai.

Anksčiau archeologai manė, kad šis kampelis buvo retai apgyvendintas majų civilizacijų, tačiau naujausi radiniai ir miestų bei kaimų struktūros rodo ką kita.

Naujai atrasta majų civilizacijos vietovė Gvatemaloje. Ancient Mesoamerica (2022). DOI: 10.1017/S0956536122000244 nuotr.

„Tai, jog čia buvo pastatytos didžiulės platformos, rūmai, takai, užtvankos, piramidės ir kiti statiniai, kurių amžius siekia vidurinįjį ir vėlyvąjį ikiklasikinį majų civilizacijos laikotarpį, galima teigti, kad tokiems darbams reikėjo suorganizuoti tūkstančius įvairių statybos sričių specialistų ir darbininkų“, – aiškina mokslininkai.

Naujai atrasta majų civilizacijos vietovė Gvatemaloje. Ancient Mesoamerica (2022). DOI: 10.1017/S0956536122000244 nuotr.

Tyrėjai tikina, kad vienas iš svarbiausių ir netikėtų atradimų šiame regione – tai stulbinantis takų tinklas, kurį mokslininkai įvardijo kaip „vieną iš svarbiausių senovės majų laimėjimų“. Teritorijoje iš viso aptikta kiek daugiau nei 133 km kelių, jungiančių skirtingas gyvenvietes ir dar 38 km vidinių kelių.

Šios transporto jungtys anuomet palengvino ne tik statybos darbus, bet ir susisiekimą su kitomis gyvenvietėmis.

Naujai atrasta majų civilizacijos vietovė Gvatemaloje. Ancient Mesoamerica (2022). DOI: 10.1017/S0956536122000244 nuotr.

Tyrimas publikuotas moksliniame žurnale „Ancient Mesoamerica“.

Šaltiniai:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją