Mokslinio tyrimo metu buvo surinkti 11 270 763 žmonių, gyvenančių Ontarijuje, Kanadoje, duomenys, iš kurių 16 proc. buvo nepasiskiepiję nuo COVID-19.

Tyrimo metu ištirti 6682 autoįvykiai, į kuriuos pateko dalis tyrime dalyvavusių asmenų, kuomet pacientai buvo atvežti į ligonines po autoįvykių keliuose.

Ir nors gali pasirodyti keista, jog mokslininkai mėgino rasti koreliaciją tarp skiepijimosi nuo COVID-19 ir rizikos patekti į autoįvykį, tyrėjų komanda atkreipė dėmesį į vieną anksčiau ištirtą aspektą – žmonių psichologinę būseną ir avaringumą. Šiuo atveju – agresyvumą ir su tuo susijusią dažnesnę tikimybę pakliūti į autoįvykį.

Skiepai ir avaringumas? Mokslininkai rado netikėtą sąsają.

„Paprasčiausias imuninės sitemos aktyvavimas kovoje su koronavirusu neturi tiesioginės įtakos elgesiui vairuojant. Tai nei padidina, nei pamažina transporto priemonių susidūrimo tikimybės. Tačiau, galima daryti išvadą, kad asmenys, kurie linkę nesilaikyti visuomeninės sveikatos rekomendacijų, dažniau nesilaiko saugumo rekomendacijų ir keliuose“, – teigiama tyrimo išvadose.

Taigi, remiantis surinktais duomenimis, publikuotais moksliniame žurnale „American Journal of Medicine“, nuo COVID-19 nepasiskiepiję asmenys yra linkę dažniau pakliūti į autoįvykius nei tie, kurie nuo koronaviruso yra pasiskiepiję.

Nepaisant to, kad neskiepytieji sudarė tik 16 proc. visų tirtų asmenų, per ateinančius mėnesius jie sukėlė 25 proc. eismo įvykių, dėl kurių teko atsigulti į ligoninę.

Įvertinus papildomus faktorius, tokius kaip lytis, amžius, gyvenamoji vieta, socioekoniminis statusas, sveikatos būklė, mokslininkai išsiaiškino, kad nesiskiepijantys asmenys turi 48 proc. didesnę tikimybę patekti į autoįvykį.

Mokslininkai šią vakcinavimosi ir vairavimo pavojingumo koreliaciją aiškina taip: „Viena iš galimų sąsajų yra nesiskiepijančių asmenų bendras nepasitikėjimas valdžia ir teisė į laisvę, kuri atspindi tiek asmens pasirinkimą vakcinuotis arba ne, tiek ir rizikingesnį vairavimą. Kitas paaiškinimas – klaidinga kasdienės rizikos samprata, tikėjimas „natūralia“ apsauga, nepritarimas reguliavimui, patiriamas skurdas, tikėjimas dezinformacija, politinis identitetas, negatyvūs išgyvenimai praeityje, nesirūpinimas savo sveikata, socialiniai tinklai, kuriuose asmenys randa klaidingą informaciją apie sveikatos priežiūrą ir kiti asmeniniai įsitikinimai“.

Skiepai ir avaringumas? Mokslininkai rado netikėtą sąsają.

Mokslininkai teigia, kad tyrimo metu jie analizavo tik tuos patekimo į avarijas atvejus, po kurių buvo reikalinga hospitalizacija. Vis dėlto, tyrimo duomenys leidžia suprasti, kad nesiskiepijantys asmenys tyrėtų būti atsargeni tiek su kitais asmenimis patalpose, tiek ir vairuodami transporto priemones.
Tyrimas publikuotas žurnale „American Journal of Medicine“.

Šaltiniai:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)