Nors lauke spaudė rimtas šaltukas, kai kur oro temperatūra nukrito iki 16 laipsnių šalčio, dangaus reiškinių entuziastai leidosi į geminidų meteorų medžioklę.
Kiekvieną gruodį pasikartojantis meteorų lietus savo piką pasiekė naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį.
Meteorai – tai dangaus kūnų (asteroidų, kometų) nuotrupos, pasiekusios Žemės atmosferą. Įskriejusios į atmosferą ir joje sudegusios šios smulkios kosminės dalelės sukelia šviesos ruožus danguje. Geminidų meteorų lietumi pavadintas dėl to, kad šio reiškinio sferos taškas yra ties Dvynių (Gemini) žvaigždynu.
Geminidų meteorų lietaus piko metu per valandą danguje pasirodo apie 100 – 120 meteorų.
Mokslininkai mano, kad geminidų lietus prasidėjo beveik prieš 200 metų. Tai – kosminio kūno nuolaužos, atskilusios nuo Apollo klasės asteroido „3200 Phaethon“.
Mokslininkus šis asteroidas domino jau anksčiau, nes jis – kitoks nei dauguma: švytintis mėlynai, apsimeta kometa ir yra vienintelis asteroidas, kurio dalelės, pasklidusios kosmose, sukelia geminidų meteorų lietų, matomą Žemės atmosferoje. Mat įprastai meteorų lietų sukelia praskriejusios kometos.
Asteroidas pavadinas senovės graikų mitologijoje žinomu saulės dievo Helijo sūnaus Phaethono garbei dėl to, kad jis savo orbita priartėja arčiausiai Saulės nei bet kuris kitas žinomas vardinis asteroidas. Ir nors šis asteroidas realios grėsmės Žemei nekelia, dėl atstumo nuo mūsų planetos jis yra įtrauktas į NASA potencialiai pavojingų asteroidų sąrašą.
Šio asteroido skresmuo – 5,4 km. Jo orbita yra tiksliai apskaičiuota, būtent dėl to yra žinoma, kad šis kosminis akmuo nekelia pavojaus Žemei. Asteroidas aplink savo ašį apsisuka per 3,6 valandos. Tačiau naujausio tyrimo metu paaiškėjo, kad per metus apsisukimo laikas sutrumpėjo 4 milisekundėmis.
Asteroidas „3200 Phaethon“ pro Žemę paskutinį kartą arčiausiai praskriejo 2017-aisiais – 10,2 mln. km atstumu – arčiausiai nuo 1974-ųjų. Kitą kartą asteroidas taip arti Žemės praskries tik 2093 m.
