Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, kad šiąnakt iki maždaug 03:00 val. dangus visoje Lietuvoje bus giedras. Vėliau, pradedant pietiniais rajonais, dangų aptrauks sniegą atnešantys debesys. Tad iki to laiko stebėti geminidų meteorų lietų sąlygos bus idealios. Žinoma, jei tinkamai apsirengsite ir termosuose pasiruošite karštų gėrimų. Anot sinoptikų pranešimo, šiąnakt oro temperatūra bus 8–13, vietomis 14–16 laipsnių šalčio, kai kur dėl sustiprėjusių vėjo gūsių pustys, bus žvarbu.
Kiekvieną gruodį pasikartojantis meteorų lietus savo piką pasieks naktį iš gruodžio 14 į gruodžio 15.
Meteorai – tai dangaus kūnų (asteroidų, kometų) nuolaužos, pasiekusios Žemės atmosferą.
Anot VU Fizikos fakulteto docento, dr. Kastyčio Zubovo, meteorų lietus yra reiškinys, kai į Žemę krenta daugiau kosminių dulkių, nei įprastai, ir jos daugiausiai krenta iš vienos pusės.
„Taip nutinka, kai Žemė, skriedama savo orbita aplink Saulę, kerta tarpplanetinių dulkių sutankėjimą – paprastai tai būna kometos uodegos likučiai. Tiesa, geminidų atveju objektas kiek kitoks – tai asteroidas Fajetonas, nuo kurio atskylančios dulkelės sudaro dulkių juostą“, – teigė astrofizikas dr. K. Zubovas.
Įskriejusios į atmosferą, smulkios kosminės dalelės sukelia šviesos ruožus danguje. Geminidų meteorų lietumi pavadintas dėl to, kad šio reiškinio sferos taškas yra ties Dvynių (Gemini) žvaigždynu.
Kada ir kur stebėti?
„Geminidais šis meteorų lietus vadinamas todėl, kad jei pratęstume meteorų brėžiamas linijas danguje atgal, jos susikirstų daugmaž viename taške Dvynių (Gemini) žvaigždyne, netoli žvaigždės Kastoro“, – teigė VU Fizikos fakulteto docentas dr. K. Zubovas.
Taigi, dangaus reiškinių mėgėjai gali pasiruošti įspūdingam kosmoso spektakliui, mat geminidai yra labai ryškūs ir sužimba įvairiomis spalvomis. Nors daugiausia šie meteorai būna balti, geltoni, pasitaiko ir žalių, raudonų ir mėlynų. Spalvas sukuria nuolaužose esančio cheminės medžiagos – natris ir kalcis. Būtent šie elementai naudojami spalvotiems fejerverkams gaminti. Piko metu per geminidų meteorų lietų per valandą danguje pasirodo apie 100 – 120 meteorų.
Pasak dr. K. Zubovo, geriausias laikas meteorų lietaus stebėjimui yra tamsiausias nakties metas, paprastai 2-3 valanda ryto. „Meteorai matomi visur danguje, tad tinkamiausios stebėjimams vietos kaip ir nėra. Dvynių žvaigždynas tuo metu yra kaip tik pietuose, jis matomas į viršų ir į kairę nuo geriau pažįstamo Oriono. Tačiau, pasikartosiu, meteorai matomi toli gražu ne tik dvynių žvaigždyne, bet praktiškai per pusę dangaus aplink jį“, – teigė VU Fizikos fakulteto docentas dr. K. Zubovas.
Geminidų lietus ypač įspūdingas, nes jie krenta gana lėtai – apie 30 km per sekundę greičiu – o jų šviečiančios uodegos matosi sekundę ar dvi, prieš užgesdamos.
Fajetonas (3200 Phaethon) ir meteorų lietus
Mokslininkai mano, kad geminidų lietus prasidėjo beveik prieš 200 metų. Tai – kosminio kūno nuolaužos, atskilusios nuo Apollo klasės asteroido Phaethon. Pirmą kartą geminidų lietus užfiksuotas 1833 metais. Kasmet meteoritų srautas tampa vis intensyvesnis, nes Jupiterio sunkio jėga traukia dalelių srautą arčiau Žemės.
Geminidų meteorų lietų sukeliantis asteroidas Phateon 3200 yra potencialiai Žemei pavojingas. Mokslininkus šis asteroidas domino jau anksčiau, nes jis – kitoks nei dauguma: švytintis mėlynai, apsimeta kometa ir yra vienintelis asteroidas, kurio dalelės, pasklidusios kosmose, sukelia Geminidų meteorų lietų, matomą Žemės atmosferoje. Mat įprastai meteorų lietų sukelia praskriejusios kometos.
Asteroidas pavadinas senovės graikų mitologijoje žinomu saulės dievo Helijo sūnaus Phaethono garbei dėl to, kad jis savo orbita priartėja arčiausiai Saulės nei bet kuris kitas žinomas vardinis asteroidas. Ir nors šis asteroidas realios grėsmės Žemei nekelia, dėl atstumo nuo mūsų planetos jis yra įtrauktas į NASA potencialiai pavojingų asteroidų sąrašą. Šio asteroido skresmuo – 5,4 km. Jo orbita yra tiksliai apskaičiuota, būtent dėl to yra žinoma, kad šis kosminis akmuo nekelia pavojaus Žemei. Asteroidas aplink savo ašį apsisuka per 3,6 valandos. Tačiau naujausio tyrimo metu paaiškėjo, kad per metus apsisukimo laikas sutrumpėjo 4 milisekundėmis.
Asteroidas „3200 Phaethon“ pro Žemę paskutinį kartą arčiausiai praskriejo 2017-aisiais – 10,2 mln. km atstumu – arčiausiai nuo 1974 m. Kitą kartą asteroidas taip arti Žemės praskries tik 2093 m.
Šaltiniai:
https://earthsky.org/astronomy-essentials/everything-you-need-to-know-geminid-meteor-shower/
