Padaro fosilijos priklauso 6 metrų ilgio ilgakalklio pleziozauro jaunikliui, dar vadinamam elasmozaurui. Šį skeletą aptiko trys mėgėjai fosilijų medžiotojai, tyrinėję vieną ūkį vakarų Kvinslende.
Kvisnlendo muziejaus paleontologijos vyr. kuratorius Espenas Knusenas palygino šį atradimą su Rozetos Akmeniu – senovės Egipto laikų granito luitu, atrastu 1799-aisiais ir padėjusiu mokslininkams išsiaiškinti hieroglifų reikšmę.
„Mes niekada nesame radę pleziozauro kūno su visa galva – tai yra esminė šio atradimo vertybė, kuri pasitarnaus tyrimams ateityje. Tai svarbu todėl, kad du trečdalius pleziozauro kūno ilgio sudaro kaklas, o po jo žūties galva dažniausiai būna atskira. Tad tokią fosiliją atrasti yra labai sunku“, – teigė E. Knutsenas.
Šį pleziozauro skeletą aptiko mėgėjų paleontologų grupė, žinoma „Roch Chicks“ pavadinimu. Tirliuję sudaro Cassandra Prince ir jos sesuo Cynthia bei trečioji narė Sally, kuri savo pavardės niekada neatskleidžia.
Pleziozaurai arba elasmozaurai, kurie užaugdavo iki 8-10 metrų ilgio, gyveno Eromangos jūroje, kuri buvo dabartinės Australijos žemyninėje dalyje. Jūros gylis prieš 150 mln. metų čia siekė vidutiniškai 50 metrų.
Kaip CNN teigė E. Knutsenas, kuomet elasmozauras žuva, jo kūnas ima pūti, išsipučia nuo dujų ir iškyla į vandens paviršių. Tada šią dvėselėną ima doroti kiti maitėdos ir dažniausiai nuplėšia galvą nuo jo ilgo kaklo. Būtet ši priežastis ir yra pagrindinė, kodėl paleontologams retai pavyksta šiuos plėšrūnus skeletus rasti su visa galva.
Naujausias radinys – elasmozauro jauniklis, tad jis suteiks daugybės žinių mokslininkams, kurie galės sudaryti tikslesnį šių plėšrūnų raidos modelį nuo jauniklio iki suaugėlio.
Taip pat bus tyrinėjami jo dantys, pagal kuriuos mokslininkai sužinos apie šių plėšrūnų gyvenimo sąlygas, aplinką, mitybinę bazę.
Priešistorinės būtybės, tokios kaip pleziozaurai ir ichtiozaurai nėra įvardijami kaip dinozaurai, nors jie ir gyveno panašiu metu. Pleziozaurai evoliucionavo iš protėvių, kurie gyveno sausumoje ir neturėjo žiaunų ir todėl turėjo iškilti į vandens paviršių įkvėpti oro. Kol kas nėra žinoma, kiek laiko jie galėjo išbūti po vandeniu.
Šis radinys – vienas didžiausių ir reikšmingiausių Australijoje per pastaruosius metus.
Šaltiniai:
