Iš pradžių mokslininkai manė, kad šie išraižyti pelėdų atvaizdai buvo šventi objektai, naudoti tik apeigų metu. Tačiau naujausio tyrimo metu paaiškėjo, kad tai buvo vaikų žaislai arba amuletai.
Mokslininkai iš Ispanijos nacionalinės tyrimų tarnybos (CSIC) ištyrė 100 tokių išgraviruotų plokštelių su pelėdų atvaizdais. Iš viso Pirėnų pusiasalyje archeologinių kasinėjimų metu ir įvairiose olose yra aptikta apie 4000 tokių panašių plokštelių su šio paukščio atvaizdu.
Visos tyrinėtos plokštelės yra iš chalkolito amžiaus (3500 – 2750 m. pr. m. e.). Tyrimo metu buvo atsižvelgiama į tai, kiek ant plokštelės pavaizduotas paukštis turi pelėdiškų bruožų, t. y. ar turi apvalias dideles akis, snapą, sparnus, plunksnuotumą ir kitas išskirtines šio plėšraus paukščio charakteristikas.
Be to, kiekviena tyrinėta plokštelė turėjo dvi skylutes pelėdos „galvoje“ – jos, mokslininkų manymu, buvo skirtos tikroms paukščio plunksnoms įstatyti.
„Pirmas mano įspūdis apie šiuos raižinius buvo tai, jog šias plokšteles buvo paprasta padaryti – nereikėjo sugaišti labai daug laiko, nereikėjo ir specifinių įgudžių. Tais laikais turėjo užtekti maždaug poros valandų“, – teigė tyrimo vadovas Juan J. Negro iš Evoliucinės ekologijos departamento.
Kitas bendras visų tyrinėtų raižytų plokštelių su pelėda bruožas – jos buvo padarytos iš skalūno – lengvai plokštelėmis skylančios, molingos uolienos. „Tad jas galėjo pasidaryti bet kas“, – sakė J.J.Negro, turėdamas omenyje net ir vaikus.
Kas įkvėpė chalkolito amžiaus vaikus taip pamilti pelėdas, o ne kitus gyvūnus?
Anot J.J. Negro, tikslaus paaiškinimo tam nėra, tačiau tikėtina, kad šie paukščiai anuomet paprasčiausiai buvo itin dažnai sutinkami ir gausiai paplitę.
Kaip teigiama tyrime, tuo metu dvi populiariausios pelėdinių paukščių rūšys Pirėnų pusiasalyje buvo pelėdikė (lot. Athene noctua) mažasis apuokas (lot. Asio otus).
„Labiausiai tikėtina, kad to meto gyvenvietėse vaikai labai dažnai matydavo pelėdas ir apuokus. Juk šie paukščiai buvo puikūs pelių ir žiurkių medžiotojai – sanitarai. Be to, pelėdos išsiskiria iš kitų paukščių savo itin stambia galva ir priekyje išsidėsčiusiomis didelėmis akimis, kurios atrodo stulbinančiai. Ir būtent dėl to, jei paprašytumėte vaikų nupiešti pelėdą, jiems nereikėtų net modelio – aiškus pelėdos atvaizdas yra jų smegenyse. Tai ikoninis gyvūnas – kaip arklys, šuo ar dramblys“, – aiškino J.J. Negro.
Tam, kad išbandytų šią teoriją, J. J. Negro ir jo tyrimų komandos nariai paprašė šiuolaikinių vaikų nupiešti pelėdą – rezultatai buvo šiurpiai panašūs į chalkolito amžiaus vaikų raižinius.
„Galime matyti, kad pelėdos piešimas vaikams yra dalis mokymosi, tobulėjimo proceso“, – pridūrė J.J. Negro.
Tyrimas 2022 metų gruodžio 1 dieną publikuotas žurnale Scientific Reports.
Šaltiniai:
