Lava, anot pareigūnų, pirmadienį tekėjo šiaurės rytiniu ugnikalnio šlaitu.
„Tekančios lavos upės kol kas nekelia pavojaus gyventojams ir visi požymiai rodo, kad išsiveržimo kryptis išliks šiaurės rytų šlaitu“, – teigiama geologijos tarnybos pranešime. Vis dėlto, labai tikėtina, kad iš ugnikalnio kartu su lava besiveržiantys pelenai, dujos ir dulkės gali būti plaikstomi vėjo ir kelti pavojų žmonėms.
Dėl to pirmadienį buvo atšaukta 10 vietinių skrydžių tarp Hilo ir Honolulu.
Remiantis senesnių Mauna Loa išsiveržimų duomenimis, ankstyvosios išsiveržimo stadijos gali būti labai dinamiškos – tiek išsiveržimų vietos, tiek lavos tekėjimo kryptys gali keistis drastiškai.
Mauna Loa ugnikalnis sudaro pusę didžiausios Havajų salyno salos – Havajų. Ugnikalnio aukštis siekia net 4145 metrus virš jūros lygio. Tačiau skaičiuojant nuo jūros dugno, visas ugnikalnis yra maždaug 9150 metrų aukščio – aukštenis net už Himalajuose esantį Everestą.
Mauna Loa nuo 1843 metų išsiveržė 33 kartus – nuo tų metų buvo pradėta dokumentuoti šio ugnikalnio aktyvumą.
Nors pastaruosius keturis dešimtmečius ugnikalnis snūduriavo, jau keletą savaičių buvo fiksuojami dažni žemės drebėjimai, kurie įspėjo apie artėjantį išsiveržimą. Mokslininkai ir pareigūnai iš anksto ragino vietos gyventojus pasiruošti galimai evakuacijai.
Ugnikalnio išsiveržimo metu į atmosferą išmetami itin dideli kiekiai dujų ir įvairių aerozolių, tuo pačiu pelenų, sieros dioksido, anglies dioksido ir kt.
Anglies dioksidas yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, dėl kurių kyla Žemės atmosferos temperatūra. Prie tokios klimato kaitos prisideda ir žmogaus ūkinės veiklos ir iškastinio kuro deginimo metu išmetamas anglies dioksidas.
Tuo tarpu pelenai ir sieros dioksidas kai kuriais atvejais gali sukelti laikiną atmosferos vėsinimo efektą.
Šaltiniai:
