Moneta su imperatoriaus, vardu Sponsianas, profiliu buvo viena iš keleto panašių monetų, rastų 1713 metais Transilvanijoje, dabartinės Rumunijos teritorijoje.
Nuo 19 amžiaus vidurio jos buvo laikomos klastotėmis dėl netvarkingų užrašų ir neįprasto dizaino.
Tačiau mokslininkai, ištyrę vieną iš monetų, saugomą Glazgo universiteto (Škotija) „Hunterian“ kolekcijoje, dabar, palyginę ją su kitomis monetomis, turinčiomis panašią istoriją, padarė išvadą, kad ši moneta yra tikra.
„Mokslinė šių itin retų monetų analizė išgelbėjo imperatorių Sponsianą nuo užmaršties“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius profesorius Paulas Pearsonas iš Londono universiteto koledžo.
„Mūsų duomenys rodo, kad jis valdė Romos provinciją Dakiją, izoliuotą aukso kasybos sritį, tuo metu, kai imperiją siaubė pilietiniai karai, o pasienio kraštus užplūdo plėšikų gaujos“, – sakė jis.
Romos Dakijos provincija, kurios teritorija sutampa su dabartine Rumunija, buvo regionas, vertinamas dėl aukso kasyklų, teigiama žurnale „Plos One“ paskelbtame tyrime.
Manoma, kad apie 260 metus po Kr. ji buvo atkirsta nuo likusios Romos imperijos dalies, o Sponsianas, galbūt vietinės kariuomenės karininkas, buvo priverstas perimti aukščiausią valdžią iki kol pavyko atkurti tvarką.
Geomokslininkai, iš naujo tyrinėjantys monetas, naudojo galingus regimosios ir ultravioletinės šviesos mikroskopus, kurie padėjo pasiekti naują išvadą. Jie mano, kad Sponsianas galbūt leido gaminti vietines monetas su savo veido profiliu ant jų norėdamas paremti savo izoliuotos pasienio teritorijos ekonomiką.
„Hunterian“ numizmatikos skyriaus kuratorius Jesperas Ericssonas sakė, kad tikisi, jog šis tyrimas paskatins susidomėjimą ir tolesnes diskusijas apie Sponsianą kaip istorinę asmenybę, taip pat su juo susijusių monetų, saugomų kituose Europos muziejuose, tyrimus.
Glazge saugoma moneta yra viena iš keturių žinomų išlikusių Sponsiano monetų. Dar viena jų viešai eksponuojama Rumunijos Brukentalio nacionaliniame muziejuje.
