Šiuolaikinėmis technologijomis paremta laivo krovinio analizė pateikė visiškai naują atsakymą į klausimą apie viduriniais amžiais vykdytus prekybinius mainus.

„Atlikta analizė leidžia labai aiškiai įsivaizduoti paskutinę to laivo kelionę, be to, atskleidžia geografinę juo gabento krovinio kilmę. Daugelis faktų, apie kuriuos pavyko sužinoti, mums visiškai negirdėti“, – sako jūrų archeologas Staffanas von Arbinas.

Nuskendusiame laive prie Švedijos krantų aptikiti išlikę kroviniai iš Baltijos šalių regiono. Staffan von Arbin, Bohusläns Museum nuotr.

Pavyzdžiui, anksčiau nebuvo žinota, kad kalcio oksidas, dažnai vadinamas degtomis arba negesintomis kalkėmis, XV a. buvo eksportuojamas iš Gotlando, rašoma portale „SciTechDaily“.

Jūros dugną nuklojusios laivo nuolaužos į šiaurę nuo Geteborgo nutolusio Lisešilio teritorijoje buvo aptiktos 2003 metais. Vis dėlto tik dabar pavyko deramai, pasitelktus naujausias ir pažangiausias metodologijas, ištyrinėti laivu plukdytą krovinį.

Nuskendusio Skaftö laivo vietos planas Anders Gutehall, Visual Archaeology iliustr.

Geteborgo universitete dirbančio jūrų archeologo Staffano von Arbino vadovaujama tarptautinė komanda nustatė krovinio kilmę ir tikėtiną laivo maršrutą. Tyrimo išvados papildo turimas žinias apie tai, kuo buvo prekiauta viduramžiais ir kokiomis trajektorijomis tuo metu buvo gabenamos prekės.

A. Žemėlapis, rodantis prie Skaftö nuskendusio laivo vietą. B. Skendimo vieta Skaftö salos ir kitų geografinių objektų atžvilgiu. Anders Gutehall, Visuell Arkeologi iliustr.

Taigi, nuskendusiu laivu buvo plukdomas varis, ąžuolo rąstai, pirmiau minėtos negesintos kalkės, derva, plytos ir čerpės. Laivu plukdyto krovinio pavyzdžių pavyko prisirinkti per anksčiau vykdytus povandeninius archeologinius tyrinėjimus. Jie buvo nugabenti į Bohuslano muziejų. Dabar šie pavyzdžiai buvo išanalizuoti pasitelkus šiuolaikinius metodus.

Iš Gotlando Švedijoje

Atsižvelgdami į gautus duomenis, mokslininkai nustatė, kad, pavyzdžiui, varis buvo kasamas dviejuose dabartinės Slovakijos regionuose. Analizė parodė, kad plytos, mediena ir galbūt derva buvo gabenami iš Lenkijos, o negesintos kalkės – veikiausiai iš Gotlando.

Vario liejiniai iš laivo nuolaužų. Cecilia Ahlsén, Bohusläns Museum nuotr.
Plytos, kurios buvo gabento laivu. Ebba Phillips, Studio Västsvensk Konservering nuotr.

Remiantis medievistikos šaltiniais, varis buvo kasamas Karpatų kalnuose, Slovakijoje, esančiose kasyklose ir upėmis transportuojamas į jūros pakrantėje įsikūrusį Gdanską. Viduramžiais Gdanskas buvo vienas pagrindinių uostamiesčių, per kurį buvo eksportuojama Lenkijoje kertamų ąžuolų mediena.

„Labai tikėtina, kad būtent Gdanske lavas buvo pakrautas, o tada tęsė, kaip vėliau paaiškėjo, paskutinę savo kelionę“, – teigia S. von Arbinas.

Laivu gabenti kroviniai – nuo vario liejinių iki plytų, čerpių, medienos ir kt. Jens Lindström, Bohusläns Museum/Staffan von Arbin, Bohusläns Museum nuotr.

Belgijos kryptis

Sprendžiant iš gabentų prekių, laivas veikiausiai plaukė į kažkurį Vakarų Europos uostą, kai dėl nežinomų priežasčių patyrė katastrofą Bohuslano archipelago regione. Šią išvadą mokslininkai priėjo pasiremdami istoriniais šaltiniais.

„Tenka spėti, kad galutinis laivo kelionės tikslas buvo Brugės miestas Belgijoje. XV a. tai buvo vienas pagrindinių prekybos centrų, o Vidurio Europoje išgaunamas varis, kaip žinia, iš jo buvo gabenamas į įvairius Viduržemio jūros uostus, įskaitant ir Veneciją“, – aiškina S. von Arbinas.

Prekybos taškai, kurie buvo susiję su nuskendusiu laivu prie Švedijos krantų. Lehner and Grill/.hydrosheds.org/ Aoife Daly iliustr.

Reziumuojant galima pasakyti, kad atliktas tyrimas padėjo atskleisti laivu plukdyto krovinio sudėtį. Gautus rezultatus mokslininkai palygino su kitais tą patį laikotarpį nušviečiančiais archeologiniais ir istoriniais šaltiniais.

Šaltinia:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją