Dar iki misijos pradžios buvo manoma, kad šis krateris kadaise buvo ežeras, o naujausi surinktų duomenų tyrimai aiškiai ir nedviprasmiškai tai patvirtino. Be to, tyrimai parodė, kad šiame jau išdžiuvusiame Marso ežere yra aptinkami dideli kiekiai organiniu molekulių, o tai – intriguojantis radinys nežemiškos gyvybės paieškose Marse.

Organinių molekulių atradimo faktas nėra nenuginčijamas įrodymas, kad kadaise Marse knibždėjo gyvybė, tačiau toks radinys reikšmingai padidina tikimybę, kad Žemė – ne vienintelė vieta Saulės sistemoje, kur yra arba anksčiau egzistavo gyvybė.

Marsaeigis Perseverance tyrinėja Jezero kraterį Marse. NASA/JPL-Caltech/MSSS

Savo tyrimuose mokslininkai dirbo analizuodami marsaeigio „Perseverance“ surinktus duomenis iš vulkaninių uolienų sluoksnio Jezero krateryje. Tokios uolienos susiformavo viekiamos vukanizmo arba asteroidų smūgių. Ir visi surinkti uolienų pavyzdžiai turi požymių, jog juos daugybę kartų paveikė vanduo.

„Panašu, kad Jezero krateris iš tiesų ir yra tai, ką įtarėme pagal vaizdus, užfiksuotus iš Marso orbitos. Maždaug prieš 3-3,5 mlrd. metų čia buvo ežeras. O tai yra tiesiog jaudinanti žinia, mat skystas vanduo Marse egzistavo tuo pačiu metu, kai Žemėje išsivystė gyvybė, t. y. maždaug prieš 3 mlrd. metų. Taigi kyla klausimas, ar tame Marso vandenyje taip pat buvo gyvybei būtinų medžiagų“, – portalui iflscience.com teigė studijos vadovas, dr. Joseph Razzell Hollis ir Gamtos istorijos muziejaus Londone.

J. R. Hollis kartu su tyrimo bendraautore dr. Eva Scheller tyrinėjo duomenis, surinktus „Perseverance“ instrumentu „SHERLOC“, skirtu Jezero kraterio uolienoms tirti.

Marsaeigis Perseverance tyrinėja Jezero kraterį Marse. NASA/JPL-Caltech/MSSS

Šiuo prietaisu buvo galima aptikti specifinių organinių junginių fluorescenciją tiriamose olivino (silikatų klasės mineralo) turtingose uolienose.

„Tai galėtų būti potencialios gyvybei formuotis būtinos medžiagos. Tačiau mes nebūsime visiškai tikri iki tol, kol negalėsime tų pavyzdžių ištirti detaliau. Štai todėl „Perseverance“ misija renka ir saugo uolienų pavyzdžius specialiose talpyklose“, – tikino dr. J. R. Hollis.

Tyrimų metu marsaeigis rado geležies turtingų mineralų, tokių kaip olivinas ir piroksenas, kurie įprastai aptinkami vulkaninėse uolienose. Taip pat rasta hematito – mineralo, kurį Marse veikė bei formavo vanduo ir sūrymas. Šių mineralų cheminė sudėtis byloja apie tekėjusią lavą, kuri ne kartą susidūrė su vandeniu. Pirmą kartą, kai vanduo tekėjo, jis buvo šiltas, o vėliau – sūrus. Šis vanduo galėjo būti tiek ežero, tiek ir požeminis, tekantis pro uolienas.

Marsaeigis Perseverance tyrinėja Jezero kraterį Marse. NASA/JPL-Caltech/MSSS

„Jezero uolienų tyrimai […] padeda mums suprasti seniausius Marso istorijos laikus, kai, mūsų manymu, jis buvo labiausiai tinkamas gyventi, – space.com sakė planetų mokslininkė ir vieno iš naujų tyrimų bendraautorė Briony Horgan iš Purdue universiteto Indianoje. – Mūsų duomenys patvirtina, kad vanduo buvo visur!“

Vėliau, kai talpyklos su marsaeigio surinktais pavyzdžiais bus parskraidintos į Žemę, mokslininkai galės uolienas ir jose esančias organines medžiagas ištirti detaliau, mat tokie tyrimai pačiame Marse yra neįmanomi. Į Žemę parskraidintų uolienų pavyzdžių analizė leis suprasti šių molekulių kilmę ir ar šios molekulės yra gyvybės Marse įrodymas.

Marsaeigis Perseverance tyrinėja Jezero kraterį Marse. NASA/JPL-Caltech/MSSS

Be to, tai ne vienintelė vieta Marse, kur yra atrastos organinės medžiagos. Kitas NASA marsaeigis – „Curiosity“ – tyrinėdmas nuosėdines uolienas Gale'o krateryje taip pat aptiko panašių organinių medžiagų. Taigi, organinių medžiagų egzistavimo įrodymai dviejose labai skirtingoje Marso vietovėse rodo, kad šios organinės molekulės yra plačiai paplitusios.

Anot mokslininkų, norint, kad susiformuotų geriausia tikimybė gyvybei atsirasti, reikia tam tikrų organinių medžiagų. „Jei tų organinių medžiagų rastume tik vienoje vietoje, tai reikštų, kad buvo tik viena galimybė gyvybei išsivystyti. Todėl faktas, kad jos randamos įvairiose Marso vietose rodo, kad visa planeta galėjo būti turtinga medžiagomis, būtinomis gyvybei atsirasti“, – aiškino dr. J. R. Hollis.

Belieka sužinoti, ar tos medžiagos sąveikavo ir išsidėstė taip, kad suformuotų kažką, kas galėtų tapti gyvybe.

Marsaeigis Perseverance tyrinėja Jezero kraterį Marse. NASA/JPL-Caltech/MSSS

Pastaruosius kelis mėnesius marsaeigis „Perseverance“ tyrinėjo upės deltą, kuri, kaip manoma, kadaise atnešė vandenį ir nuosėdas į Jezero kraterį. Tyrėjai mano, kad ši teritorija yra itin svarbi ieškant organinių medžiagų. Žinant, kad šis krateris buvo itin turtingas organinių junginių, naujausi tyrimai ir jų rezultatai gali būti neturintys precedento ir pakeisiantys žmonijos žinias apie gyvybę Saulės sistemoje ir už jos ribų.

Marsaeigis Perseverance tyrinėja Jezero kraterį Marse. NASA/JPL-Caltech/MSSS

Šaltiniai:

https://www.space.com/mars-perseverance-rover-story-fire-water
https://www.science.org/doi/10.1126/science.abo5204
https://www.science.org/doi/10.1126/sciadv.abo4856
https://www.science.org/doi/10.1126/sciadv.abp9084
https://www.iflscience.com/mars-jezero-crater-was-definitely-a-lake-and-was-full-of-organic-material-66348