NASA giliojo kosmoso observatorija pagavo atkeliavusią šviesą, kurią Visatos gelmėse skleidžia besijungiantys objektai – galaktikos arba žvaigždžių spiečiai.
Jameso Webbo kosminio teleskopo veidrodis (JWST) pasinaudojo milžiniško galaktikų spiečiaus gravitaciniu lęšiu ir stebėjo vieną, jau anksčiau žinomą, galaktiką. Ją buvo įamžinęs „Hubble“ kosminis teleskopas. Tačiau, remiantis naujausių tyrimų duomenimis, teleskopas, ko gero, užfiksavo ne vieną, o dvi susijungusias galaktikas. Mokslininkai tai pastebėjo dėl itin geros JWST užfiksuotų vaizdų kokybės.
Kaip pažymi NASA, tas pats tiriamas objektas dėl gravitacinio lęšio efekto ir JWST naudojamos vaizdo fiksavimo technikos šiame kadre atvaizduotas trijose skirtingose vietose.
„Mes intensyviai diskutuojame, kas tai – dvi galaktikos, ar du žvaigždžių spiečiai galaktikoje. Ir nors mes dar nežinome, JWST tam ir yra sukonstruotas, kad padėtų mums atsakyti“, – teigė NASA JWST infraraudoniesiems artimų spindulių kameros mokslininkas-inžinierius, astronomas Danas Coe.
Prieš dešimt metų tuos pačius objektus jau buvo aptikęs „Hubble“ teleskopas. Jie buvo pavadinti kodiniu pavadinimu MACS0647-JD. Tai tebuvo blyškus, raudonas taškelis, susiformavęs vos 400 mln. metų po Didžiojo sprogimo, nuo kurio ir prasidėjo Visata. Ir nors JWST atskleidė, kad tai yra ne vienas objektas, o du, vis dar lieka paslaptyje, kas tai.
Mokslininkai šiuo metu tiria teleskopo surinktus duomenis ir aiškinasi šių objektų prigimtį. Jei JWST užfiksavo dvi galaktikas, tuomet čia užfiksuotas labai intriguojantis reiškinys – dviejų galaktikų susijungimas pačioje Visatos pradžioje.
„Jei tai yra iki šiol pats tolimiausias įrodymas apie besijungiančias galaktikas, tuomet tai sukels ekstazę“, – tikino tyrimo bendraautoris, mokslininkas Tiger Yu-Yang Hsiao iš Hopkinso universiteto. Nepaistant to, ar JWST užfiksavo du žvaigždžių spiečius, ar dvi galaktikas, abu objektai turi gana ryškius skirtumus – vienas yra melsvesnis ir savyje turi daugybę žvaigždžių, kitas yra rausvesnis ir yra paskendęs kosmoso dulkėse.
JWST pasinaudoja gravitaciniu lęšiu, kuris susidaro aplink masyviausius kosminius objektus, iškreipia šviesą ir leidžia pamatyti tai, kas yra už jų. JWST daugiausia dėmesio skiria ankstyvąjai Visatos stadijai ir tiria ją artimų infraraudonųjų spindulių ruože.
Tikimasi, kad galingiausias iki šiol kosminis teleskopas tarnaus mažiausiai 20 metų, per kuriuos bus ištirtos tolimiausios Visatos gelmės bei ankstyvosios galaktikų formavimosi stadijos. „Tolimiausių galaktikų tyrinėjimas padės mums suprasti, kaip jos susiformavo iki tokių, kokioje šiandien gyvename mes bei kaip Visata vystėsi laiko tėkmėje“, – teigė Teksaso universiteto mokslininkė, astrofizikė Rebecca Larson.
NASA skaičiavimais, galaktikų spiečius, suformuojantis gravitacinį lęšį yra už 5,6 mlrd. šviesmečių. Tiriamas tolimas objektas MACS0647-JD yra už 13,3 mlrd. šviesmečių.
Norėdami suvoktį šį tolį, įsivaizduokite: vienas šviesmetis yra toks atstumas, kurį šviesa nukeliauja per metus, o tai yra maždaug 9,5 trilijonai kilometrų. Tuo tarpu atstumą nuo Saulės iki Žemės (150 mln. km) šviesa įveikia per kiek daugiau nei 8 minutes.
Iki artimiausios nuo Žemės galaktikos – Andromedos – yra 2,6 mln. šviesmečių.
Aukščiausios raiškos nuotrauką (57 mln. pikselių) galite pamatyti NASA svetainėje.
