Kenjiro Fukuda ir jo komanda iš Japonijos tyrimų giganto „Riken“ laboratorijos „Thin-Film Device Laboratory“ sukūrė lankstų vos 4 mikronų storio — maždaug vienos dvidešimtpenktosios žmogaus plauko — saulės elementą, kurį galima pritvirtinti prie vabzdžio nugaros.

Tarakonai kiborgai

Šis saulės elementas leidžia tarakonui laisvai judėti, o sugeneruojamos energijos pakanka apdoroti ir pasiųsti skaitmeninių signalų jutiminiams organams, esantiems vabzdžio užpakalinėje dalyje. Šis mokslininkų darbas atspyrė nuo anksčiau darytų eksperimentų su vabzdžių kontrole, kuriuos vykdė Singapūro Nanjango technologijų universiteto ekspertai.

„Mažų robotų baterijos labai greitai išsikrauna, taigi jie paieškų ir gelbėjimo misijoms atlikti turi labai mažai laiko, - teigė Japonijos tyrimų giganto „Riken“ laboratorijos mokslininkas Kenjiro Fukuda. - Labai svarbus dalykas tas, kad, prakalbus apie tarakono judėjimą, jis juda pats, tam nereikia elektros“.

Tarakonai kiborgai

K. Fukuda ir jo komanda šiam naujam savo eksperimentui pasirinko Madagaskaro šnypščiančiųjų tarakonų, nes jie pakankamai dideli, kad galėtų ant nugaros nešioti įrangą ir neturi sparnų, kurie padėtų jiems pasprukti. Net ir tada, kai jiems ant nugaros priklijuojama įranga ir saulės baterijos juostelė, tarakonai nepraranda mobilumo ir kuo puikiausiai įveikia jiems kelią pastojančias nedideles kliūtis. Nors pradžia tikrai daug žadanti, ekspertų dar laukia daug ir sunkaus darbo.

Per vieną pastarųjų pristatymų „Riker“ mokslininkas Yurijo Kakei pasitelkė specializuotą kompiuterį ir bevielį „Bluetooth“ signalą, paliepusį robotizuotam tarakonui pasukti kairėn. Vabzdys, nors ir nerangiai, bet tą ir padarė. Visgi gavęs nurodymą sukti dešinėn, tarakonas pradėjo lakstyti ratais. Kitas iššūkis buvo taip sumažinti reikiamus technologinius komponentus, kad tarakonas galėtų laisvai judėti, be to, ieškoma sprendimų, kaip prie jo pritvirtinti jutiklių ir netgi miniatiūrinių kamerų.

Tarakonai kiborgai

Y. Katkei sako, kad jis visą reikiamą įrangą tarakono kroviniui vos už 35 dolerius įsigijo garsiajame Tokijo „Akihabara“ elektronikos rajone. Esant reikalui, visą turtą nuo tarakono nugaros galima be problemų nuimti ir leisti jam pailsėti laboratorijos terariume.

Tarakonai subręsta per keturias mėnesius, o nelaisvėje gali puikiausiai išgyventi iki penkerių metų. Jau nekalbant apie tai, kad tokie tarakonai puikiai tinka gelbėjimo ir paieškų operacijoms, galima kalbėti ir platesnį saulės baterijos juostelės, sudarytos iš mikroskopinių plastiko, sidabro ir aukso sluoksnių, pritaikymą. Tokia juostelė gali būti integruota į drabužius ar netgi lopinėlį odos ir naudojama stebėti gyvybines funkcijas. Saulėtą dieną skėtis, dengtas tokia medžiaga, gali pagaminti tiek elektros, kad pakaktų įkrauti mobiliojo telefono bateriją.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją