Tyrimo metu mokslininkai rėmėsi Londono zoologijos draugijos surinktais duomenimis apie 32 tūkst. laukinių gyvūnų populiacijų būklę visuose žemynuose. Skaičiuojama, kad nuo 1970-ųjų visame pasaulyje 5000 gyvūnų rūšių populiacijų dydis vidutiniškai sumažėjo 69 proc.
Didžiausią įtaką tokiam populiacijų sumažėjimui padarė žmonės – naikino miškus, grobė laukines teritorijas savo poreikiams patenkinti, teršė gamtą ir kitais būdais prisidėjo prie klimato kaitos procesų.
Remiantins Jungtinių Tautų duomenimis, 1970-aisiais Žemėje gyveno apie 3,6 mlrd. gyventojų, tuo tarpu 2020 metais – jau daugiau nei dvigubai – 7,8 mlrd.
Londono zoologijos draugijos (ZSL) apsaugos ir politikos direktorius Andrew Terry tikino, kad spartus populiacijų mažėjimas rodo, jog „laukinė gamta išsigimsta, o natūralus pasaulis tuštėja“.
Ataskaitoje skelbiama, kad labiausiai nukentėjo Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono laukinių gyvūnų populiacijos, kurios nuo 1970-ųjų sumažėjo 94 proc.
Afrikoje sumažėjo 66 proc. Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione – 55 proc.
Tuo tarpu Šiaurės Amerikos gyvūnų populiacijos sumenko vidutiniškai 20 proc., Europoje ir Centrinėje Azijoje – 18 proc.
Mokslininkai pastebi, kad kai kurių rūšių populiacijos sumažėjo per itin trumpą laiką. Pavyzdžiui, vien rožinių upinių delfinų populiacija Brazilijos Amazonėje nuo 1994 iki 2016 metų sumažėjo 65 proc.
„Laukinė gamta atsidūrė itin keblioje padėtyje, – teigė Jungtinės Karalystės WWF mokslo direktorius Markas Wrightas. – Karas (dėl gamtos išsaugojimo – red. past.) yra neabejotinai pralaimėtas“.
Remiantis ankstesne WWF tyrimo išvada, atlikta 2020 metais, laukinės gamtos populiacijų dydis per metus sumažėja vidutiniškai 2,5 proc.
Vis dėlto, kaip teigia tyrimo autoriai, rūšių populiacijų nykimas nėra neišvengiamas, tačiau būtina imtis neatidėlitinų veiksmų.
Šių metų gruodį Monrealyje (Kanada) rinksis viso pasaulio delegatai, kurie turės parengti naują pasaulinę augalų ir gyvūnų apsaugos strategiją.
Vienas iš svarbiausių prašymų, tikėtina, bus skirti daugiau lėšų pasaulinėms gamtosaugos pastangoms.
„Raginame turtingąsias valstybes teikti finansinę paramą mūsų gamtai apsaugoti“, – tikino WWF Afrikos regiono direktorė Alice Ruhweza.
Be to, būtina kuo skubiau pereiti prie tvaresnės gamybos ir vartojimo, pavyzdžiui, stabtyti miškų kirtimą dėl vis didėjančių ganyklų plotų.
„Mūsų maisto sistema yra neteisinga. Taip, kaip gaminame ir vartojame maistą, yra didžiausias gamtos nykimo veiksnys ir reikšmingai prisideda prie klimato kaitos. Nuo jaguarų Amazonėje iki karališkųjų žuvėdrų čia, Jungtinėje Karalystėje, maisto gamyba ir jos metu išmetami teršalai naikina rūšis ir jų buveines“, – sakė WWF UK maisto strategijos direktorius Davidas Edwardsas.
Neabejotinai, prie tokių rezultatų prisideda ir vis didėjanti žmonių populiacija, kuri sunaudoja vis daugiau energijos išteklių, užgrobia vis daugiau laukinės gamtos plotų, kuriuos paverčia žemės ūkio plotais tam, kad išmaitintų vis didėjančią savo pačių populiaciją.
Šaltiniai:
