Neseniai dvi knygas vaikams parašiusi G. Raibytė stengiasi paskatinti mažųjų domėjimąsi kosmosu ir parodyti, kad žmogus nebūtinai turi tapti mokslininku, kad galėtų įnirtingai domėtis šia tema.
„Nuolat keliauju po įvairius renginius, rengiu interviu ir bendrus projektus su mokslininkais bei astronautais, kuriu laidas – tiesa, ne tik apie kosmosą. Kartais konferencijose pasakoju apie Lietuvos pasiekimus kosmose – daugelis nustemba, kai sužino, kiek daug pasiekėme vos per keletą metų nuo pirmųjų lietuviškų palydovų paleidimo. Lietuviai mokslininkai garsėja visame pasaulyje, tad visada malonu išgirsti lietuviškas pavardes, keliaujant po NASA ar Europos kosmoso agentūrą“, – prisipažįsta G. Raibytė.
Kodėl kosmosas taip domina žmones?
Anot jos, kosmosas vilioja žmones ne tik dėl noro jį geriau pažinti, bet ir pastaruoju metu ūžiančių socialinių tinklų, kuriuose galima atrasti įvairių naujienų, įdomių faktų, fotografijų, mokslininkams nutikusių įvykių. Tai paskatina žmones kartu išgyventi ir susipažinti su jiems aktualiomis ir įspūdingomis idėjomis.
„Kosmoso agentūros taip pat kuria nuostabias komunikacijos kampanijas – pavyzdžiui, NASA marsaeigiai turi savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyras, jose bendrauja su žmonėmis pirmuoju asmeniu. Kosmosas darosi atviresnis, prieinamesnis. Negana to, į kosmosą keliauja vis daugiau valstybių atstovų, todėl ir jų piliečiai natūraliai labiau domisi. Labai laukiu, kol lietuviai turės pirmąjį astronautą – manau, jog šis žmogus užkurs dar daugiau smalsumo kelioms kartoms į priekį“, – pažymi mokslo žurnalistė.
G. Raibytė pripažįsta, jog žmogiškas smalsumas yra nenugalima jėga, kuri stumia į priekį visus mokslininkus bei astronautus – žmogus tarsi privalo išsiaiškinti, koks yra jo vaidmuo kosmose, ar tikrai tik Žemėje užsimezgė gyvybė bei kokia ateitis mūsų, kaip žmonijos, dar laukia. Mokslo žurnalistė pasakoja, jog žmogui įprasta materija sudaro vos apie 5 proc. visatos, o visa kita – dar nepažįstama ir neatrasta tamsioji materija ir tamsioji energija.
„Neįmanoma ramiai gyventi, kai žinai, jog pažįsti tik labai mažą dalį visatos. Tad keliaujame į kosmosą, taip patenkindami savo smalsumą. Juk užlipę į vieną viršūnę, tolumoje pamatome kitą – ir į ją jau norime įkopti. Tokie jau esame, ir man tai labai gražu. Labiausiai laukiu, kada bus atrasti nežemiškos gyvybės pėdsakai. Tai pakeistų žmogaus suvokimą apie save – galbūt suprastume, kad nesame tokie ypatingi ir vieninteliai, o kosminė perspektyva padėtų mums tapti kuklesniais“, – sako ji.
Lietuva – taip pat pasižymėjusi
Nors Lietuva – maža šalis, sąsajų su kosmoso platybėmis – apstu. G. Raibytė paaiškina, kad lietuviai iš tiesų įsirašė į kosmoso mokslo istorijos puslapius. Štai Kazimieras Simonavičius laikomas astronautikos pionieriumi – pirmuoju žmogumi XVII amžiuje, sukūrusiu daugiapakopės raketos koncepciją, ir tai – dar ne viskas.
„Visada išskiriu ir lietuvių botanikų komandą, kurie 1982 metais pirmieji pasaulyje kosmose išaugino augalą nuo sėklos iki sėklos. Dar vienas svarbus įvykis nutiko 2010 metais – tada Lietuva pradėjo bendradarbiauti su Europos kosmoso agentūra, o prieš metus tapome asocijuota šios organizacijos nare. Tokios narystės mažai valstybei yra labai svarbios – tiek verslininkai, tiek mokslininkai gali dalyvauti tarptautiniuose projektuose ir misijose, o Lietuvos ekonomikai kosmoso tyrinėjimai taip pat naudingi – skaičiuojama, kad vienas į šią sritį investuotas euras atneša apie 10 eurų naudos“, – pažymi žurnalistė.
G. Raibytė įvardija, kad vienas svarbiausių ir reikšmingiausių įvykių buvo pirmųjų lietuviškų palydovų paleidimas 2014 metais, parodęs plačias mūsų šalies mokslininkų ir Lietuvos bendrovės „NanoAvionics“ galimybes. Anot jos, pirmieji palydovai buvo tarsi sprogstamoji jėga, nuo kurios viskas šovė pirmyn. Mokslo žurnalistė pabrėžia, kad būtent todėl ir yra svarbu leisti pasireikšti Lietuvos talentams.
Padangėse užsisakė kredito kortelę
Mokslo tyrinėtoja neseniai tapo išskirtinės kosminės misijos dalyve – ji priėmė Šiaulių banko pasiūlymą pasirašyti kredito kortelės sutartį, tačiau ne įprastame banko skyriuje, o pakilusiame į 33 kilometrų aukštį.
Šiaulių bankas specialiu kosminiu įrenginiu iškėlė virtualų banko skyrių į stratosferą – visą kilimo procesą buvo galima stebėti internete. Pakilus į numatytą aukštį, buvo atlikta pirmoji finansinė operacija – gyvai bendraudama su banko konsultante, G. Raibytė užsisakė kredito kortelę.
„Džiugu, kad lietuviškos įmonės pamažu įsilieja į kosmoso sūkurį ir taip ne tik pačios pelno pripažinimą, bet ir skatina kitus domėtis mokslu, atradimais bei pasinerti į kosmoso nuotykius“, – priduria G. Raibytė.
