Nacionalinio mokslo fondo (NSF), atsakingo už minėtąją programą, užsakyta ir vidinės bendrovės parengta ataskaita taip pat pateikia duomenų, esą, Antarktidoje dirbantys specialistai netiki, kad vadovybė rimtai įvertina jų skundus dėl seksualinio priekabiavimo, apsaugo aukas ir deramai baudžia kaltuosius. Maža to, skiriasi ir problemos aktualumas skirtingose grupėse, skelbia science.org.
Iš viso 72 proc. apklaustų moterų teigia, kad šioje mokslo bendruomenėje seksualinis priekabiavimas yra problema, teigiama 2021 metais atlikto tyrimo išvadose, kuriomis remiasi ir šios ataskaitoje rengėjai. Tyrime dalyvavo Antarktidoje ankstesnius trejus metus dirbę asmenys, tarp jų ne tik mokslininkai, bet ir pagalbinis personalas, pavyzdžiui, valytojai, virėjai, karinis personalas.
Tokios problemos faktą pripažino tik 48 proc. apklaustų vyrų ir vos 40 proc. vadovybės. Panašiai lyties pagrindu išskiria ir požiūris į tai, kaip reaguojama į skundus dėl seksualinio priekabiavimo. Pavyzdžiui, 46 proc. vyrų mano, kad kaltieji už savo veiksmus atsako, bet tokios nuomonės laikosi tik 26 proc. apklaustų moterų.
Ataskaita, grįsta interviu bei tikslinėmis grupėmis ir anoniminiais atsakymais į klausimynų klausimus, anot jos rengėjų, nesiekia įvertinti nederamo seksualinio elgesio tyrimų programoje kiekybiniu požiūriu, tačiau pateikia ne juokais šokiruojančių duomenų.
„Visos mano ten pažinotos moterys turėjo skaudžios seksualinio priekabiavimo ar net prievartos patirties“, – sakė vienas kalbintas anonimas.
„Deja, bet jokiais būdais negaliu skatinti moterų jungtis prie šios programos“, – konstatavo kitas.
Ataskaitoje Makmerdo mokslinių tyrimų stotis, kur vasaros piko metu gyvena ir dirba daugiau nei tūkstantis žmonių, įvardijama kaip tokio nederamo elgesio epicentras, tačiau akcentuojama, kad problemų dėl seksualinio priekabiavimo kyla visur, kur tik vykdoma JAV Antarktidos tyrimų programa, įskaitant Amundseno-Skoto pietų ašigalio stotį ir Palmero tyrimų stotį, tyrimų laivus ir pavienes bazes.
„Vis dar aiškinamės, kaip atsidūrėme šiame taške, ir kaip iš to dugno pakilti“, – sako NSF Poliarinių programų skyriaus vadovė Roberta Marinelli. Pareiškime, išplatintame paviešinus ataskaitą, NSF teigia, kad ataskaita „atkreipė dėmesį į labai opią problemą“.
„Ta ataskaita šokiravo dar labiau nei tikėjausi“, – sako San Diego universitetų Scippsų okeanografijos instituto profesorė Helen Fricker. Ji ir pati savo karjeros pradžioje vyko į Antarktidą, neseniai ten siuntė ir savo studentų. Prisipažino iš savo kolegų girdėjusi „pakankamai siaubingų istorijų“. Viena iš jų priklauso geologei Jane Willenbring, prie kurios 1999 metais nuo pat jos mokslinės misijos pradžios tyrimų bazėje seksualiai priekabiavo mokslinis vadovas.
„Ataskaita parodė, kad tai žymiai labiau paplitęs elgesio modelis, nei galėjau pamanyti, tai siaubinga. Kai kurie dalykai, kuriuos ten patyrė aukos, nusipelno baudžiamosios atsakomybės... Tikrai buvo išžaginimo atvejų“, – baisisi H. Fricker.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kaip bandoma spręsti šią problemą.
„Dauguma bendruomenės narių, su kuriais teko bendrauti, jaučiasi išduoti patirties, kurią patyrė dėl bejėgystės baudžiant kaltuosius ir apgailėtinų pastangų siekiant užkirsti kelią ar deramai į reaguoti į seksualinį priekabiavimą ar net seksualinę prievartą“, – akcentuojama ataskaitoje.
2013 metais NSF parengė elgesio kodeksą, kuriame draudžiamas „fizinis ar verbalinis smurtas prieš kitą asmenį, įskaitant, (bet neapsiribojant) priekabiavimu, persekiojimu ar bet kokios formos neapykana“. Elgesio kodekso pažeidimo pasekmės apima ir galimybę būti išsiustam iš Antarktikos. Sprendimus, kaip bausti prasižengusius, priima jungtinė ugdymo institucijų, bendrovių ir federalinių agentūrų, besirūpinančių darbuotojais Antarktidoje, komanda. Deja, bet toli gražu ne visiems jos nariams patikima nuodugniai ištirti skundus.
„Teko matyti daugybę atvejų, kai personalo skyrius gauna skundą, o nederamai besielgiantis asmuo sausas išlipa iš balos“, – ataskaitoje cituojamas vienas anonimas. „Ką daryti, jeigu turime seksualinio priekabiavimo atvejį, bet jis ne iš mūsų institucijos? NSF reikia labai gerai išdirbto mechanizmo, kaip elgtis tokiais atvejais“, – sako vienas mokslininkas. Kiti pastebi, jog absoliučiai nerealistiška palikti tyrimą ir sprendimų priėmimą edukacinei institucijai, esančiai už 22 tūkst. kilometrų.
NSF žada pokyčius. R. Marinelli, pasirodžius ataskaitai, kalbėjo, kad agentūra „mato kelias sritis, kur būtinieji pokyčiai bus pradėti įgyvendinti iš karto ir jau dabar: norima užtikrinti į prevenciją orientuotą aplinką, norima, kad neigiamos patirties turėję asmenys jaustųsi saugūs apie tai pranešti, kad skundų nagrinėjimas būtų efektyvus, kad visi dirbantys ant ledo jaustųsi saugūs“.
Kol kas, kaip sako Stanfordo universiteto profesorė J. Willenbring, „situacija labai nuvilianti“. Kai #MeToo fone į viešumą iškilo jos istorija, ji tikėjosi, kad NSF skubiai imsis pokyčių, kaip apsaugoti Antarktidoje dirbančius žmones. Agentūra pristatė naują politiką, pareiškusi, kad „kaltinimai seksualiniu priekabiavimu institucijoms bus lemiami priimant sprendimus dėl finansavimo“. Tik nuo tada progreso būta menko, nors ir akivaizdu, kad seksualinio priekabiavimo ir prievartos problema Antarktidoje itin aktuali.
Šaltiniai:
