„Naktį namų terasoje pamačiau, kad danguje kažkas mirguliuoja. Pasirodė, lyg kokie ateiviai būtų – mirguliavo danguje kaip kalėdinė eglutė. Paieškojau internete informacijos ir radau, kad tai galėtų būti „rainbow star“ (vaivorykštinė žvaigždė – red. past.). Tokio vaizdo per savo 28 gyvenimo metus nebuvau matęs. Kas tai buvo?“, – laiške redakcijai rašė mirguliuojantį šviesulį įamžinęs vilnietis Germantas.
Anot jo, šviesulys užfiksuotas rugsėjo 5-ąją, 23:35 val., Pavilnyje, dangaus skliaute į pietryčių pusę.
Delfi pasiteiravo astronomijos ir fizikos specialistų, koks reiškinys nakties danguje tai galėjo būti.
Kaip Delfi aiškino astrofizikas dr. Kastytis Zubovas, didžiausia tikimybė, jog įvairiomis spalvomis mirguliuojantis šviesulys danguje buvo Jupiteris.
Prielaidą patvirtino duomenys, kuriuos pagal nurodytą vietą, datą ir laiką pateikė žvaigždžių ir kitų dangaus kūnų stebėjimo programa „Stellarium“.
„Užfiksuotas mirgėjimas susidaro dėl atmosferos poveikio. Ypač dabar, kai netikėtai atšalo – jei aukštai atmosferoje esama ledo kristaliukų, tuomet tikrai galima tikėtis tokio spalvoto dangaus šviesulių mirgėjimo“, – aiškino dr. K. Zubovas.
Fizikas dr. Nail Garejev portalui Delfi taip pat teigė, kad tai galėjo būti vadinamas mirgėjimas – ypač, jei buvo matomas plika akimi, mat kartais panašų efektą gali sukelti filmavimo įrenginys.
„Kaip matyti iš vaizdo siužeto, šviesulys nebuvo per aukštai danguje. Toks mirgėjimas atsiranda dėl netolygaus šviesos kelio per turbulentinį orą. Reiškinio matomumas priklauso nuo oro sąlygų ir yra labiau tikėtinas, kai dangaus kūnas yra matomas arčiau horizonto, o tai reiškia ilgesnį kelią per atmosferą“, – teigė dr. N. Garejev.
Mirguliuoja visos žvaigždės, bet kai kurios – itin ryškiai
Taigi, kaip aiškina ekspertai, itin šviesūs objektai danguje – žvaigždės ar planetos – dėl specifinio Žemės atmosferos poveikio atrodo tarsi mirguliuotų. Pavyzdžiui, žvaigždė Sirijus – vienas ryškiausių dangaus šviesulių – kartais pavadinamas net „rainbow star“ (vaivorykštine žvaigžde).
Vis dėlto, anot dr. K. Zubovo, visos žvaigždės mažiau ar daugiau mirga, nes atmosfera iškreipia jų šviesą.
„Kuo žvaigždė arčiau horizonto, tuo daugiau mirgėjimo ir didesnis spalvų išsiskaidymas. Sirijus, ypač mūsų platumose, nepakyla labai aukštai virš horizonto, tačiau yra labai ryški žvaigždė, todėl gerai matomas net ir arti horizonto. Užtai jo mirgėjimas labiau krinta į akis, nei kitų žvaigždžių“, – teigė astrofizikas dr. K. Zubovas.
Molėtų observatorijos astronomas Saulius Lovčikas portalui Delfi teigė, kad toks dangaus šviesulių mirgėjimas – įprastas reiškinys danguje. „Pavyzdžiui, Didžiojo Šuns ryškiausia žvaigždė Sirijus turi tokią aiškiai išreikštą savybę – mirguliuoti, keisti spalvas. Taip yra todėl, kad atmosfera turi savybę laužti šviesą – taip pat, kaip ir prizmė.
Šviesos lūžio metu skirtingų spalvų spinduliai lūžta nevienodai – labiausiai violetiniai, mažiausiai – raudoni. Dėl to, atmosferos judinami, tie septyni spinduliai skirtingu metu pataiko į akį ir tinklainė pastebi tai raudoną, tai mėlyną, tai žalią spindulius. Toks pats efektas įvyksta ir filmuojant“, – aiškino specialistas.
Anot jo, šviesuliai danguje kartais būna tokie ryškūs, kad žmonėms tai sukelia didžiulę nuostabą.
„Į Molėtų observatoriją ne kartą yra skambinę žmonės paklausti, kas ten danguje taip spalvotai žybsi. Jų reakcijos būna labai įvairios – nuo smalsumo iki nusigandimo“, – tikino astronomas S. Lovčikas.
Taigi, mirguliuojantis objektas, kurį įamžino vilnietis Germantas, labiausiai tikėtina buvo Jupiteris. Mat itin ryški Sirijaus žvaigdė, anot dr. K. Zubovo, rugsėjo 5 dieną, 23:35 val., buvo gerokai žemiau horizonto.
