Ūkas yra labai primityvios sudėties, sudarytas iš sunkiųjų elementų. Tyrinėjant šį ūką vis labiau suprantama, kaip žvaigždės formavosi tolimoje praeityje. 161 000 šviesmečių nuo mūsų esantis ūkas leidžia mums išsamiai ištirti žvaigždžių formavimosi procesą.
Ūko centrą nuo dujų „išvalė“ ryškiai mėlynas žvaigždžių spiečius, esantis į dešinę nuo jo vidurio. Daugiau mėlynų žvaigždžių matoma proskynoje. Mėlynosios žvaigždės yra jaunos, skleidžia daug šviesos ir žvaigždžių vėjo, raižydamos struktūras, kurias galime pamatyti ūke.
JWST mato visatą infraraudonųjų spindulių šviesoje, kuri gali lengviau prasiskverbti pro kosmines dujas ir dulkes, o tai reiškia, kad jis gali pasiekti gilesnį kosmosą nei teleskopas, naudojantis matomą šviesą. Dujų gijose teleskopas gali identifikuoti dar jaunesnes žvaigždes, kurios pradeda savo aplinkos „valymo“ procesą, įskaitant žvaigždes, kurias vis dar supa dulkių kokonas, sudarytas iš angliavandenilių, taip pat molekulinių ir atominių vandenilio dujų.
Kitas JWST instrumentas, kuriame naudojamos kiek ilgesnės bangos, buvo nukreiptas ne į žvaigždes, o į dujas ir dulkes. Infraraudonųjų spindulių vaizde ryškūs taškai yra ne visiškai susiformavusios žvaigždės, o tik besivystančios protožvaigždės. Prireiks laiko, kol jos priaugs masės ir taps tikromis žvaigždėmis.
Taip JWST suteikė mums galimybę išsamiai pažvelgti į aplinką, kokios dar niekada nematėme.
Šaltiniai:
