Apdorojus moderniausio teleskopo surinktus duomenis paaiškėjo, kad žvaigždė kosmoso tamsybėje tviska tarsi brangakmenis. Iš šios dvinarės sistemos į kosmoso erdvę sklinda raibuliai – šviesos nutviekstos vandenilio dujos, kurias išmetė viena iš narių.
Kaip atrodo dvinarė žvaigždžių sistema, galite pamatyti vaizdo siužete:
WR 140 yra taip vadinama Volfo-Rajė (Wolf–Rayet) žvaigždė. Tai itin karštos ir labai ryškios žvaigždės. WR 140 yra viena iš ryškiausių savo klasėje ir matoma iš Žemės šiaurės pusrutulio Gulbės (Cygnus) žvaigždyne.
Ši dvinarė žvaigždė daugiausia tiriama infraraudonųjų bangų spektre, todėl tai – vienas iš Jameso Webbo kosminio teleskopo taikinių.
Viena iš šių dviejų žvaigždžių yra masyvesnė 20 kartų už mūsų Saulę, kita – ryški karšta žvaigždė – yra dydžio sulig 50 Saulės masių. Jos skrieja viena aplink kitą ir kerta ryškias elipsines orbitas kas 7,9 metų. Kai žvaigždžių vėjai susiduria, kinta šios sistemos infraraudonoji spinduliuotė ir taip susiformuoja banguota kosminė struktūra, kurią mes ir matome.
Nuotraukoje matoma apie 20 žiedų, o tai reiškia, kad užfiksuota apie 160 metų senumo dulkių juostos.
Šios dvinarės žvaigždės tyrimų projektą vykdo Ryan Lau iš Japonijos Kosmoso ir astronautikos instituto. Nuotraukas iš kosminio teleskopo surinktų duomenų apdorojo ir pateikė tyrime nedalyvaujančios ir nepriklausomos mokslininkės Melina Thevenot ir Judy Schmidt.
Šaltiniai:
