Scenarijai, dėliojantys, kaip galėtų atrodyti vadinamoji branduolinė žiema, jau nieko nebestebima. Tuo aktyviai užsiimama dar nuo Šaltojo karo laikų. Skirtumas tik tas, kad dabar mes daugiau žinome apie branduolinę žalą ir ypač jos poveikį žemės ūkiui. Ir perspektyvos liūdnos kaip niekad.
Pasinaudoję naujausiais duomenimis apie pasėlių derlių ir žuvininkystės išteklius, grupė mokslininkų iš viso pasaulio parengė šešis scenarijus, numatančius, ko galėtume tikėtis dviejų branduolinių valstybių karo atveju maisto klausimu.
Jau nekalbant apie tokių atakų smūgines aukas, kurių gali būti ir šimtai milijonų, mirtingumas dėl kalorijų stygiaus gali pražudyti didžiąją dalį pasaulio populiacijos.
Mokslininkai pasitelkė Nacionalinio atmosferos tyrimų centro „Community Earth System Model“ įrankį, padėjusį įsivertinti kokią įtaką suodžių ir dulkių pasiskirstymui turi meteorologinės sąlygos. Tai leido prognozuoti, kaip pasėlių derlius ir žuvininkystės ištekliai gali reaguoti į paviršiaus temperatūros pokyčius, tiesioginę ir išsklaidytą šviesą bei kritulius.
Tenka pripažinti, kad gauti rezultatai nenudžiugino. Įsivaizduokime sąlyginai nedidelį branduolinį bombardavimą su maždaug 100 detonavimų. Taip galėtų nutikti, jeigu pakiltų įtampa, pavyzdžiui, tarp Indijos ir Pakistano.
Remiantis mokslininkų skaičiavimais, į atmosferą tokių atveju patektų 5 mln. tonų kietųjų dalelių. Palyginimui: katastrofiški Kalifornijos miškų gaisrai 2017 metais ir Australiją alinę 2019 metų pabaigoje kiekvienas į aplinką išmetė po maždaug vieną milijoną tonų kietųjų dalelių. Žala aplinkai būtų tokia, kad dauguma mūsų gautų maždaug 8 proc. kalorijų mažiau, o ateinančiais metais iki 255 mln. žmonių būtų priversti badauti. Ironiška tai, kad mūsų mitybos pokyčiai gali padėti kai kurioms bendruomenėms pilniau prisikrauti savo lėkštes – gauti net iki 5 proc. daugiau kalorijų.
Kadangi sprogstant branduoliniams užtaisams į aplinką patenka vis daugiau suodžių, laikui bėgant, maisto ištekliai tik menks.
Jeigu Rusija ir Jungtinės Valstijos įsiveltų į karą ir išnaudotų tūkstančius savo bombų, į mūsų planetos atmosferą patektų dar 150 mln. tonų dulkių ir kietųjų dalelių, dėl ko pasaulis netektų trijų ketvirčių suvartojamų kalorijų.
Net jeigu imtumėmės įgyvendinti atitinkamus pokyčius ir netgi pradėtume valgyti tai, ką dabar iššvaistome, tai mūsų neišgelbėtų – tai būtų lėtas penkių milijardų žmonių visame pasaulyje marinimas badu, nes maisto išgyventi ateinančius dvejus metus paprasčiausiai nebepakaktų.
Prieigą prie maisto išteklių nulemtų konkrečios populiacijos gyvenamoji vieta. Jeigu paimtume scenarijų, pagal kurį 250 branduoliniai sprogimai į aplinką išmeta 27 mln. tonų medžiagos, Šiaurės pusrutulio aukštosiose platumose derliaus kalorijų kiekis sumenktų net 50 proc., o žuvininkystės ištekliai sumažėtų nuo 20 iki 30 proc.
Arčiau pusiaujo gyvenantiems žmonėms kalorijų kiekis sumažėtų mažiau nei 10 proc.
Kaip kad galima pastebėti Ukrainos ir Rusijos konflikto atveju, prekyba maistu tokiomis sąlygomis neabejotinai sutrinka. Šalims, kurių gyventojai priklausomi nuo įsivežamo maisto, privalėtų skubiai prisitaikyti.
Visgi sunkmetis lauktų ne visų.
Kadangi tarptautinė prekyba niekaip neprisideda prie australų dietos, Australijos gyventojai ir toliau mažiausiai pusę reikalingų kalorijų gautų iš vasarinių kviečių. Mokslininkų parengtos simuliacijos atskleidė, kad vasarinių kviečių derlius tokiu atveju sumenktų minimaliai ar gal netgi kiek padidėtų.
Nors australams ir reiktų veržtis diržus, didelio aukų skaičiaus galimai pavyktų išvengti. Panašus minimalus poveikis prognozuojamas ir Naujosios Zelandijos – vienos iš šalių, besikliaujančių tokiomis žemės ūkio kultūromis kaip ryžiai – gyventojams.
Mokslininkai pabrėžia: sociopolitinė suirutė, neabejotinai prasidėsianti tokioje situacijoje, net ir tiksliausias maisto ekonomikos prognozes gali paversti chaotiška betvarke.
„Bet jeigu šis scenarijus tikrai išsipildys, Australija ir Naujoji Zelandija greičiausiai susidurs su pabėgėlių iš Azijos ir kitų šalių, kurių gyventojai susiduria su maisto stygiaus problema, antplūdžiu“, – konstatuoja tyrimo autoriai.
Nors šis tyrimas ankstesnes prognozes ir lenkia tikslesniais duomenimis, kalbant apie žmonijai po branduolinio karo teksiančius iššūkius, vis dar lieka labai daug nežinomųjų. Kaip ten bebūtų, net ir turimų duomenų pakanka suvokti, kokią klaidą padarytų branduoliniam karui ryžęsi vadovai. Belieka tikėtis, kad tokio pražūtingo sprendimo jie nepriims.
Šaltiniai:
