Nuo smūginių kraterių jos skiriasi tuo, kad neturi iškilusio krašto ir antrinių kraterių aplink, susidariusių iš smūgio išmestos medžiagos.

Marse atsivėrusios smegduobės. NASA/JPL-Caltech/UArizona

Dauguma smegduobių yra piltuvo formos, o jų gylis neviršija trečdalio skersmens. Kai kurios, vadinamos anomaliomis smegduobėmis, gerokai skiriasi: turi vertikalius ar netgi į apačią platėjančius kraštus, o jų gylis dažniausiai viršija trečdalį skersmens.

Manoma, kad po jomis egzistuoja didesnės kiaurymės, o įgriuva nutiko tik virš dalies popaviršinės ertmės. Iš viso Marse žinoma apie šimtą anomalių smegduobių; iki šiol jos visos buvo aptiktos tik Tarsidės plynaukštėje. Šiame pusiaujo regione randame jauniausius Marso ugnikalnius – Olimpo kalną ir Tarsidės kalnus.

Marse atsivėrusios smegduobės. NASA/JPL-Caltech/UArizona

Dabar pirmą kartą anomalios smegduobės aptiktos kitoje Marso vietoje – prie Eliziejaus kalno. Šis kalnas stūkso šiauriniame pusrutulyje, maždaug už 7000 km nuo Tarsidės ugnikalnių. Jis yra senesnis už Tarsidę, taigi ir smegduobės greičiausiai yra senesnės. Mokslininkai tikisi, kad tolesni jų tyrimai padės geriau suprasti erozijos procesus Marse bei išsiaiškinti, kaip vyko vulkanizmas šioje planetoje iki užgęstant ugnikalniams.

Marse atsivėrusios smegduobės. NASA/JPL-Caltech/UArizona

Panašūs krateriai Mėnulyje atsiveria į didžiulius popaviršinius lavos tunelius, kurie galėtų būti puiki vieta žmonių kolonijoms. Tarsidės smegduobės taip pat pasižymi mažesniais temperatūros pokyčiais per paros ciklą.

Gali būti, kad bent kai kuriose Marso vietose kolonijas irgi bus galima įrengti natūraliuose urvuose, taip apsisaugant nuo Saulės spinduliuotės bei vėjo, meteoritų smūgių ir kosminių spindulių. Eliziejaus smegduobių nuotraukos publikuotos HiRISE tinklalapyje. Tarsidės anomalių smegduobių tyrimai publikuojami JGR Planets.

Marse atsivėrusios smegduobės. NASA/JPL-Caltech/UArizona

Šaltiniai: