Žaibas virš Oklahomos turėjo 100 kartų daugiau energijos nei vidutinis perkūnijos žaibas ir pasiekė milžinišką 80 km aukštį, kuris yra netoli nuo oficialios kosmoso ribos. Tokie žaibai yra vadinami dangaus dvariomis arba šmeklomis – „Blue Jets“ arba „Red Sprites“. Mėlynosios žaibo iškrovos (blue jets) įprastai fiksuojamos stratosferoje, tuo tarpu raudonosios – Red Sprites – mezosferoje, aukščiau nei stratosfera.
Ir nors tai buvo ne pirmas tokio tipo žaibas, jis pasirodė esąs dvigubai galingesnis už kitą, teigiama pranešime spaudai. Ir šiandien jie vis dar atrodo šiek tiek paslaptingai mokslininkams, daugiausia dėl savo retumo.
Laimei, dėl pažangiausių žemėlapių sudarymo technologijų Džordžijos technologijos instituto mokslininkai galėjo išsamiai pažvelgti į šį žaibą, kuris suteikė jiems vertingų įžvalgų apie šį reiškinį. Keli instrumentai sugebėjo užfiksuoti galingą įvykį, nepaprastai retą įvykį.
„Mums pavyko sužymėti šį milžinišką žaibą trimis matmenimis, pagal tikrai aukštos kokybės duomenis“, – sakė Džordžijos technologijų tyrimų instituto mokslininkas Levi Boggsas, žurnale „Science Advances“ paskelbto naujo dokumento bendraautoris.
„Mes galėjome pamatyti labai aukšto dažnio (VHF) šaltinius virš debesies viršaus, ko anksčiau nebuvo matyti tokiu ryškiu detalumu“.
Mokslininkai tik pradeda suprasti šių milžiniškų išlydžių struktūras, ypač virš debesų linijos. Vis dar daug ko nežinome apie šį reiškinį.
Kol kas dar nėra tiksliai žinoma, kodėl „reaktyvinis žaibas“ šauna į kosmosą. Tyrėjai spėja, kad perkūnijos debesys gali sumažinti susikaupusį neigiamą krūvį, šaudydami jį aukštyn.
Jie išsiaiškino, kad maži „streameriai“, 200 laipsnių Celsijaus plazmos juostelės, išlaisvino šiuos dažnius, o stipriausios elektros srovės kilo iš „lyderių“, daug karštesnių atkarpų, kurios gali pasiekti aukštesnę nei 4000 laipsnių Celsijaus temperatūrą.
L. Boggsas ir jo kolegos dabar tiria, ar šie reti įvykiai gali turėti įtakos palydovų veikimui žemoje Žemės orbitoje.
Dangaus šmėkla užfiksuota ir Lietuvoje
Praėjusiais metais tokį paslaptingą reiškinį pavyko užfiksuoti ir Lietuvoje. Unikalių gamtos reiškinių medžiotojai „Sky chasers LT“ pasidalijo stulbinančiu laimikiu nakties danguje – kosminius šviesos darinius, vadinamus šmėklomis ar kaukais, arba kosminiais žaibais.
„Visi esat girdėję apie mistinį kamuolinį žaibą. Deja, niekam nėra pavykę jo užfiksuoti. Tačiau, egzistuoja kur kas mistiškesni žaibai, nei kada galėjot įsivaizduoti! Visą šimtmetį lėktuvų pilotai pranešinėdavo, kad virš audrų matydavo keistus šviesos darinius, tarsi šmėklas keliaujančias į dangų. Tačiau jokie mokslininkai jais netikėjo, kol prieš 30 metų tos šmėklos buvo netyčia užfiksuotos“ , – apie įspūdingą gamtos reiškinį Biržų rajone rašė 2021 metų liepos 28-29 naktį užfiksavęs Tadas Janušonis.
Kaip teigė fotografas, šis reiškinys angliškai vadinamas „sprites“, o lietuviškai reiškia tarsi dvasios ar kaukai. Mokslininkai šiais reiškiniais labai susidomėjo, tačiau ir iki šiol reiškinys nėra visiškai suprastas, tačiau neabejojama, kad tai yra žaibas.
Nors apie srautinių žaibų susidarymą mokslas vis dar aiškinasi, yra žinoma, kad tai žaibų rūšis, sujungianti palei Žemės paviršių siautėjančią audrą su aukštesniaisiais atmosferos sluoksniais. Taigi, atmosferinės elektros iškrovos būna kelių rūšių ne tik įprastiniai žaibai, bet ir oranžinio raudonumo „spraitai“ (angl. – sprites), taip pat mėlynieji srautai (angl. – blue jets).
Kaip praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, pasaulyje šis reiškinys pirmą kartą (netyčia) buvo užfiksuotas tik 1989 metais, nors yra žinomas daugiau nei 130 metų. Taip yra todėl, nes juos itin keblu užfiksuoti fotoaparatu: blyksniai trunka vos dešimtąsias sekundės dalis ir yra sunkiai matomi nuo žemės, nes paprastai juos užgožia audros debesys.
Taigi nuo minėtų debesų reikia būti keleto šimtų kilometrų atstumu, kad pavyktų užfiksuoti raudonuosius „spraitus“. Nors kadras užfiksuotas Biržų apylinkėse, tačiau pats reiškinys buvo kažkur ties Lenkijos sostine (atstumas siekė ~400–500 km).
„Tai tiesiogine prasme kosminis žaibas, nes jis šauna ne žemyn, o virš audros aukštyn. Nusitęsia 50km ir gali pasiekti net 100km aukštį! Pagauti kauką yra tas pats, kas išlošti pagrindinį prizą gamtos reiškinių medžioklėje. Tai padaryti yra be galo sunku! Reikia turėti arba super jautrią šviesai įrangą arba labai gerai mokėti naudotis fotoaparatu. Tačiau, sunkiausias dalykas yra tinkamų sąlygų sulaukimas! Tolumoje, bent už 100km privalo virti labai intensyvi mezocikloninė audra su galingiausiais žaibų išlydžiais į žemę, o pačiam virš galvos privalo būti giedra ir maksimaliai tamsu. Net ir tinkamos sąlygos negarantuoja, kad bus kaukai, tad šiuos pagavau antrą sykį tik po dviejų metų!", – teigė T. Janušonis.
Šaltiniai:
